[LT] Išradimas priklauso trąšų gamybos sričiai, būtent trąšoms sapropelio pagrindu, kurios gali būti panaudotos dirvožemiams tręšti. Sapropelio trąšos susideda iš sapropelio ir durpių mišinio, kuriame sapropelio ir durpių sausųjų medžiagų masių santykis yra nuo 1:1 iki 1: 0,5. Sapropelio trąšų gavimo būdas apima sapropelio išėmimą iš ežero, jo paskleidimą sluoksniu aikštelėje, džiovinimą ir džiovinimometu periodiškai miaišant , durpių įterpimą į sapropelį, palaikant sapropelio ir durpių sausųjų medžiagų masių santykį mišinyje nuo 1:1 iki 1:0,5.
[EN] The present invention relates to the fertilizer industry, in particular, to the fertilizer on the basis of sapropel and can be used for the fertilize of soil. the fertilizer consists of mixture of sapropel and peat in weight ratio of dry sapropel and dry peat in range from 1:1 to 1:0,5. Preparation of said fertilizer comprises an excavating sapropel from a lake, spreading in the layer and drying. During the drying process the peat is incorporating into sapropel periodically until indicated range of ratio is reached.
[0001] Išradimas priklauso trąšų gamybos sričiai, būtent organinių trąšų mišiniams. į kurių sudėtį įeina sapropelis ir jų gavimo būdui. Šiuo būdu gautos trąšos naudojamos efektyviam dirvų tręšimui.
[0002] Sapropelis - tai ežerų dugne, esant deguonies trūkumui, iš tirpių ir kietų nuosėdų, veikiant biologiniams procesams, per kelis tūkstantmečius susiformavusi organinė medžiaga. Seniai yra žinomas organinio sapropelio panaudojimas žemės ūkyje (L. Katkevičius, A. Ciūnys, E. Bakšienė ''Ežerų sapropelis žemės ūkiui", Vilnius, 1998).
[0003] Žinomas organmineralinių sapropelio trąšų gavimo būdas, kai sapropelio pulpą sutirština nusodintuve, pašalina pagrindinę nuskaidrinto vandens masę ir į sutirštintą sapropelio pulpą deda mineralinius priedus, būtent skalūnų pelenus (buv. TSRS a.l. Nr. 1724657).
[0004] Aprašyto sapropelio trąšų gavimo būdo trūkumas yra ilgai trunkantis šių trąšų paruošimas, o šiuo būdu gautos trąšos lėtai mineralizuojąs i ir maisto medžiagas atiduoda palaipsniui, be to, šiose trąšose yra mažai hidrolizuojamų medžiagų.
[0005] Žinomos sapropelio trąšos, susidedančios iš sapropelio ir organinių ir/arba mineralinių priedų, kaip organiniai priedai gali būti durpės ir/arba skiedros, ir/arba pjuvenos, ir a;oa mėšlas, o kaip mineraliniai priedai gali būti ceolitas ir/arba mineralinės trąšos, ir/arba šlakas, ir/arba karbonatinis sapropelis. Sapropelio trąšose priedai sudaro nurodytus masės % :
[0006]
[0007] (Rusijos patentas Nr. 2041866, 1994 01 20, C05F 7/00).
[0008] Žinomas sapropelio trąšų gavimo būdas, kai išimtą iš ežero sapropelį aikštelėje paskleidžia sluoksniu ir periodiškai maišant džiovina pridedant priedų. Žiemą sapropelį šaldo ir sudeda į 4 m aukščio krūvas, kad pavasarį po šalčių sapropelio masės drėgnis būtų apie 40 % Maišymo metu į sapropelį įveda mineralinius ir/arba organinius priedus, tokius kaip durpes, ir/arba skiedras, ir/arba pjuvenas, ir/arba ceolitą, ir/arba mineralines trąšas, ir/arba šlaką, ir/arba karbonatinį sapropelį. Po to sapropelį valo nuo pašalinių priemaišų, mala, džiovina iki jo drėgnis siekia 10-40% bei granuliuoja (Rusijos patentas Nr. 2041866, 1994 01 20, C05F 7/00).
[0009] Žinomose sapropelio trąšose dedama 30 masės % durpių su drėgminiu imlumu 1000%, tai atitinka sausosios medžiagos durpių 9 masės %. Žinomo sapropelio trąšų gavimo būdas ilgas ir brangus, nes šiuo būdu gautų trąšų kompozicijoje esantis mineralinių ir organinių medžiagų masių santykis neužtikrina greito sapropelio trąšų džiovinimo proceso, be to, reikalinga įranga trąšų malimui, granuliavimui bei jų pergabenimui nuo vienos apdorojimo operacijos prie kitos. Gautos šiuo būdu trąšos nepakankamai efektyvios, nes granulėse esančios maisto medžiagos lėtai atiduodamos dėl mažo granulių vandens imlumo.
[0010] Išradimu siekiama supaprastinti sapropelio trąšų gavimo būdą bei pagerinti sapropelio trąšų efektyvumą.
[0011] Uždavinio sprendimo esmė yra ta, kad sapropelio trąšose, susidedančiose iš sapropelio ir durpių mišinio, nauja yra tai, kad sapropelio ir durpių sausųjų medžiagų masių santykis mišinyje yra ribose nuo 1 : 1 iki 1 : 0,5.
[0012] Sapropelio gavimo būde, apimančiame sapropelio išėmimą iš ežero, jo paskleidimą sluoksniu aikštelėje, džiovinimą ir džiovinimo metu periodiškai maišant organinių priedų, pavyzdžiui, durpių į sapropelį įvedimą, nauja yra tai, kad sapropelio ir durpių sausųjų medžiagų masių santykį mišinyje palaiko ribose nuo 1 : 1 iki 1 : 0,5.
[0013] Sapropelio džiovinimo metu jo sumaišymas su durpėmis užtikrinant sausųjų medžiagų masių santykį nuo 1 : 1 iki 1 : 0,5 pagreitina sapropelio džiovinimą, tuo pačiu ir sapropelio trąšų gavimą bei pagerina gautų trąšų efektyvumą. Gauta mišinio masė puri, biri, struktūringa, pasižymi geromis absorbcinėmis sąvybėmis. Šis trąšų gamybos būdas yra pigus, jo realizavimas nereikalauja sudėtingos įrangos. Gautose trąšose esanti durpių dalis pagreitina sapropelio mineralizaciją, padidina lengvai hidrolizuojamų medžiagų bei humusinių rūgščių kiekį, o esanti sapropelio dalis sulėtina durpių mineralizaciją neleidžia išgaruoti išsiskiriančioms augalų maisto medžiagoms
[0014] Trąšų optimalus džiovinimo laikas ir trąšų efektyvumas buvo nustatytas įvertinus žemiau aprašytus bandymus.
[0015] Bandymais buvo nustatyti sapropelio, durpių bei šių medžiagų mišinių džiovinimo duomenys, kurie pateikti 1 lentelėje.
[0016]
[0017] Pasiūlytos sapropelio trąšos susideda iš sapropelio ir durpių mišinio, kuriame sapropelio ir durpių sausųjų medžiagų masių santykis mišinyje yra nuo 1 : 1 iki 1 : 0,5.
[0018] Trąšų gavimo būdas. Nustatomas pradinių medžiagų t.y. sapropelio ir durpių, iš kurių bus gaminamos trąšos, drėgnis. Žinomais literatūroje aprašytais būdais (payzdžiui, sapropelio sausųjų medžiagų kiekis, esant skirtingam žaliavos drėgniui, yra pateiktas grafiko pavidale knygoje L. Katkevičius, A. Ciūnys, E. Bakšienė "Ežerų sapropelis žemės ūkiui", Vilnius, 1998, 50 psl.) nustatomas santykis tarp atitinkamo drėgnio žaliavos ir sausųjų medžiagų kiekio. Šis santykis pateikiamas 3 lentelėje.
[0019] Pagal pateiktą lentelę, esant sapropelio drėgniui 70%, sausųjų medžiagų kiekis yra 360 kg/m3, o durpių drėgniui esant apie 40%, sausųjų medžiagų kiekis yra 820 kg/m3, todėl, norint pasiekti minėtų sausųjų medžiagų santykį 1:1, sapropelio kiekį reikia padidinti ne mažiau kaip dvigubai. Esant nurodytam pradinių medžiagų drėgmiui dedama 1 m3 durpių ir 2 m3 sapropelio, po to nurodytu santykiu sudėtos medžiagos mechaniškai sumaišomos. Vėliau mišinys džiovinamas apie 15 parų, kol mišinio drėgnis pasiekia apie 50%.
[0020] 1 pavyzdys. Valant užpelkėjusius ežerus iškasamos durpės, kurios būna susiformavusios ežerų pakraščiuose. Durpės vienkaušiu ekskavatoriumi supilamos ant kranto į 2 - 3 m aukščio krūvas. Durpės krūvose greitai išdžiūsta (po 20 dienų jų drėgnis siekia 30 - 4l ir gali būti naudojamos trąšoms gaminti.
[0021] Sapropelis kuopiamas atskirai, dažniausiai pulpos pavidale siurbiamas žemsiurb, .. u-plastmasiniais vamzdžiais arba polietileninėmis rankovėmis (žarnomis) transportuojamas į sėsdintuvus, kur supilamas 0,5 m storio sluoksniu. Nuleidus iš sėsdintuvo vandenį sapropelio drėgnis siekia 80 - 85%.
[0022] Išdžiūvusios durpės vežamos prie sėsdintuvų, pilamos 0,3 - 0,4 m storio sluoksniu ant sapropelio sluoksnio ir ekskavatoriumi su juo sumaišomos. Po to mišinys dar džiovinamas apie 15 parų. Kai jo drėgnis siekia apie 50%, trąšų mišinys gali būti fasuojamas arba išvežamas autotransportu laukams tręšti. 2 pavyzdys. Sapropelio ir durpių gavyba vykdoma analogiškai aprašytam pirmajame pavyzdyje. Sapropelis sėsdintuve paliekamas džiūti 15-18 parų, kol jo paviršius sutrūkinėja (jo drėgnis siekia apie 70%). Prie sėsdintuvo atvežamos sausos durpės. Sapropelio ir durpių maišymas vykdomas betono (ar panašia) maišykle (apie 2/3 tūrio sudaro sapropelis, 1/3 - durpės, kad sausųjų medžiagos santykis išliktų 1:1). Mišinio drėgnis siekia 50 - 45%. Po kelių (5-8) parų drėgmė dar sumažėja, mišinys pasidaro purus, birus, jo granulių dydis 0,3 - 0,8 cm. Mišinys fasuojamas į. maišelius.
[0023] 3 pavyzdys. Užpelkėjusioje ežero pakrantėje pradžioje vienkaušiu ekskavatoriumi kasamos durpės ir supilamos į 2 - 3 m aukščio krūvas. Po to iš gilesnių sluoksnių kasamos žemiau esantis sapropelis, kraunamas į traktorines priekabas ir išvežamas į sandėliavimo aikštelę, kur paskleidžiamas 0,5 m storio sluoksniu. Po 10 parų sapropelio paviršius sutrūkinėja, jo drėgnis siekia apie 70 %. Tuomet atvežamos išdžiūvusios durpės ir maišomos su sapropeliu
[0024] pirmajame arba antrajame pavyzdžiuose aprašytu būdu.
1. Sapropelio trąšos, susidedančios iš sapropelio ir durpių mišinio, besiskiriančios tuo, kad sapropelio ir durpių sausųjų medžiagų masių santykis mišinyje yra nuo 1 : 1 iki 1 : 0,5.
2. Sapropelio trąšų pagal 1 punktą gavimo būdas, apimantis sapropelio išėmimą iš ežero, jo paskleidimą sluoksniu aikštelėje, džiovinimą ir džiovinimo metu, periodiškai maišant, durpių įvedimą į sapropelį, besiskiriantis tuo, kad sapropelio ir durpių sausųjų medžiagų masių santykį mišinyje palaiko nuo 1 : 1 iki 1 : 0,5.