[LT] Šis išradimas yra susijęs su stabiliu vandeniniu tirpalu (A), į kurį įeina azodažas, kurio spalva arba jos intensyvumas kinta esant chloro dioksido, boratinis buferis ir vienas arba keletas maskuojančių agentų. Išradimas taip pat yra susijęs su minėto tirpalo pagaminimo būdu ir su jo panaudojimu liekamojo chloro dioksido nustaymu vandenyje.
[EN] The inventio conserns a stable aqueous solution (A) comprising an azo dye, whereof the colouring action or the intensity of the colouring action is modified in the presence of chlorine dioxide, a borate buffer solution and one or several masking agent(s). The invention also concerns a method for preparing said solution and its use for determining residual chlorine dioxide in water.
[0001] Šis išradimas yra susijęs su stabiliu vandeniniu tirpalu (A), į kurį įeina azodažas, kurio spalva arba kurio spalvos intensyvumas kinta esant chloro dioksido, boratinis buferis ir vienas arba daugiau maskuojančių agentų, su jo pagaminimo būdu ir su jo panaudojimu liekamojo chloro dioksido nustatymui vandenyje.
[0002] Nuo chloro sąveikos su neapdorotame vandenyje esančiais mikroorganizmais, duodančios toksiškus junginius, tokius kaip trihalogenmetanai, atradimo, pasaulyje buvo atlikta daug tyrimų, norint rasti pakeičiančius chlorą tirpalus geriamam vandeniui dezinfekuoti. Viena iš pasiūlytų dezinfekcinių medžiagų yra chloro dioksidas. Tokiu būdu pastarųjų dešimtmečių bėgyje chloro dioksidas buvo naudojamas daugelyje šalių geriamam vandeniui dezinfekuoti ir pramoniniams vandenims kondicionuoti.
[0003] kiekis vandenyje turi būti pakankamas, kad apsaugotų jį nuo paskesnio užteršimo, yra svarbu sugebėti tiksliai nustatyti jos kiekį.
[0004] Be to, vandens apdorojimo metu ir paskirstymo tinkluose chloro dioksidas dalyvauja įvairiose oksidacijos reakcijose, kurios gali duoti pašalinius redukcijos ir skilimo produktus, pagrindinai susidarant chloridams, chloritams ir chloratams. Taigi pasirodo, kad yra būtina turėti patikimą chloro dioksido kiekio nustatymo būdą net ir esant kitiems oksidinimo agentams ir chloro junginiams.
[0005] Galų gale, chloro dioksido kiekio vandenyje nustatymo būdas turėtų
[0006] apimti ribotą skaičių operacijų ir turėtų būti galima jį atlikti tiesiog vietoje, kad būtų išvengiama chloro dioksido nuostolių dėl degazacijos.
[0007] iš jų netenkina visų aukščiau paminėtų kriterijų. Įvairūs iki šiol žinomi būdai, ypatingai kolorimetriniai būdai, yra išvardinti J.D. Peak disertacijoje, Edmonton, Alberta, 1991. Pagal J. D. Peak, kadangi šie kolorimetriniai būdai
[0008] yra faktiškai neselektyvūs, pramonėje rutininei analizei jie yra nebenaudojami.
[0009] Konkrečiau, DPD (N.N-dietil-p-fenilendiamino sulfatą) naudojantis būdas, kuris yra nepakankamai selektyvus, dažnai duoda klaidingus rezultatus. Be to, jis neleidžia nustatyti mažesnių nei 0,1 mg/ml chloro dioksido kiekių.
[0010] Panašiai ir alizarino violeto 3R (ACVK) spalvos praradimu paremtas būdas, kurį ištobulino W.J. Masschelein, Analytical Chemistry, 38 (1996) 1839, turi didesnį nei 0,1 mg/ml chloro dioksido kiekio nustatymo slenkstį.
[0011] Norėdami padaryti chlorfenolio raudonojo (CPR) būdą selektyviu, J. Fletcher ir P. Hemmings ( Analyst, June 1985, vol. 110, 695) pasiūlė naudoti maskuojančius agentus. Šis būdas, kuris apima keletą stadijų, susideda iš mėginio sumaišymo su natrio ciklamato tirpalu, po to maišant tuoj pat pridedama buferio tirpalo, po to chlorfenolio raudonojo tirpalo ir galų gale - tioacetamido tirpalo. Išmatavus optinį tankį esant 520 nm bangos ilgiui UV-matomosios šviesos spektrofotometru, galima nustatyti liekamojo chloro dioksido kiekį mėginyje.
[0012] Didžiausias šio būdo trūkumas yra tas, kad į jį įeina eilė mėginio suleidimo į kontaktą su keletu reagentų stadijų, o tai duoda žymius ir nekontroliuojamus chloro dioksido nuostolius dėl degazacijos (iki 30 %).
[0013] Panaudojant Pareiškėjo Kompanijos išradėjų vandeninį tirpalą (A), į kurį įeina azodažas, kurio spalva arba kurio spalvos intensyvumas kinta esant chloro dioksido, boratinis buferis ir vienas arba daugiau maskuojančių agentų dabar yra galima tiksliai ir selektyviai nustatyti liekamojo chloro dioksido kiekį vandenyje, ypatingai geriamame vandenyje.
[0014] Geriausia, kai azodažas yra pasirinktas iš amaranto (1-(4-sulfo-1-naftilazo)-2-naftol-3,6-disulfonrūgšties trinatrio druska, C2oHiiN2Na3OioS3), C.l. 16185 ir Evanso mėlio (6,6'-[(3,3'-dimetil[1,1'-bifenil]-4,4'-diil)bis(azo)]bis[4-amino-5-hidroksi-1,3-naftalendisutfonrūgšties trinatrio druska), C.l. 233860.
[0015] Azodažo koncentracija tirpale (A) yra paprastai tarp 1x10"® ir 1x10^ M, geriau - tarp 2x10"5 ir 8x10"4 M.
[0016] Buvo rasta, kad ypatingai tinkama yra maždaug 2x10"4 M amaranto koncentracija.
[0017] Kai dažas yra Evanso mėlis, pageidautina pasirinkti maždaug 5x10"5 koncentraciją.
[0018] Borato jonų tirpale (A) yra santykiu nuo maždaug 5x10"3 M iki 1x10"1 M. Tinkamiausia borato jonų koncentracija yra maždaug 5x10"2 M.
[0019] Aukščiau duotame tekste ir toliau terminas "maskuojantis agentas" reiškia bet kokį junginį, galintį reaguoti su laisvu chloru. Kaip pavyzdžiai gali būti paminėti glicinas, šarminių arba žemės šarminių metalų ciklamatai ir vandeninis amoniakas. Maskuojančio agento(ų) kiekis tirpale (A) priklauso nuo jo (jų) prigimties.
[0020] Geriausia naudoti vandeninį amoniaką o tinkamiausias jo kiekis yra tarp 1 ir 4 g/l tirpalo (A).
[0021] Šio išradimo vandeniniame tirpale taip pat gali būti vienas arba daugiau metalus kompleksuojančių agentų, tokių kaip EDTA (etilendiamintetraacto rūgšties) druskos. Naudojamo kompleksuojančio agento(ų) kiekis kinta priklausomai nuo jo (jų) prigimties. EDTA natrio druskos atveju, kiekis, naudojamas litrui tirpalo (A), yra paprastai tarp 0,5 ir 2 g, geriau apie 1 g. Labiausiai tinkamo tirpalo (A) litre yra 5x10"2 mol. borato, 1,5x10"2 mol. vandeninio amoniako, 1 g EDTA natrio druskos ir 2x1c)"4 mol. amaranto arba 5x10"5 mol. Evanso mėlio.
[0022] (a) buferinta vandeninė terpė yra pagaminama sudedant azodažą maskuojantį agentą(us) ir boratinio buferio tirpalą į konteinerį, kuriame yra pakankamas kiekis du kartus dejonizuoto vandens, (b) į ji jeigu pageidaujama, maišant supilamas kompleksuojantis agentas, ištirpintas du kartus dejonizuotame vandenyje, (c) tirpalas praskiedžiamas iki norimo tūrio du kartus dejonizuotu vandeniu.
[0023] Pageidautina, kad (a) stadijoje pagamintos vandeninės terpės pH būtų apie 9,2,
[0024] Konkrečiau, tirpalo (A) pagaminimo būdas apima tokias viena paskui kitą einančias stadijas: (i) azodažas ištirpinamas du kartus dejonizuotame vandenyje konteineryje, (ii) į jį supilamas boratinio buferio tirpalas, o po to maskuojančio agento(ų) tirpalas,
[0025] (v) jeigu pageidaujama, maišant ištirpinamas kompleksuojantis agentas, (vi) du kartus dejonizuotu vandeniu tirpalas praskiedžiamas iki norimo tūrio.
[0026] pH sureguliavimui geriausia naudoti vandeninį amoniako tirpalą. Ir kaip maskuojantis agentas, ir pH sureguliuoti ypatingai tinkamas yra vandeninis 28 % pagal masę amoniako tirpalas
[0027] Tokiu būdu pagamintas tirpalas (A) uždarame butelyje išlieka stabilus kambario temperatūroje mažiausiai vieną mėnesį.
[0028] Trečiasis šio išradimo objektas yra liekamojo chloro dioksido kiekio nustatymo pramoniniame vandenyje, geriamame vandenyje po biocidinio apdorojimo arba dezinfekcijos ir paskirstymo tinkluose būdas..Šis būdas susideda iš vandens, kurį reikia analizuoti, suleidimo į kontaktą su vandeniniu tirpalu (A), o po to gauto tirpalo (S) optinio tankio matavimo UV-matomosios šviesos spektrofotometru, imant pasirinktam dažui būdingą bangos ilgį. Šis bangos ilgis yra 521 nm amaranto atveju ir 606 nm Evanso mėlio atveju.
[0029] Suleidimo į kontaktą operacija paprastai atliekama, imant analizuojamo vandens ir vandeninio tirpalo (A) tūrių santykį tarp 10 ir 30, geriau apie 24.
[0030] Optinis tankis paprastai matuojamas palyginamuoju tirpalu imant analizuojamą vandenį, į kurį pridėta pakankamai redukcijos agento, konkrečiau agento chloro dioksidui suredukuoti, tokio kaip, pavyzdžiui, natrio tiosulfatas.
[0031] Geriausia analizuojamą vandenį suleisti į kontaktą su tirpalu (A), kurio 1 litre yra 5x10"2 mol. borato, 1,5x10'2 mol. vandeninio amoniako, 1 g EDTA natrio druskos ir 2x10"4 mol. amaranto arba 5 x1 d"5 mol. Evanso mėlio.
[0032] Pageidautina, kad analizuojamas vanduo būtų paimamas tiesiogiai iš šaltinio, o suleidimo į kontaktą operacija atliekama panardinant analizuojamojo vandens įleidimo įtaisą į tirpalą (A). Dirbant tokiu būdu galima išvengti chloro dioksido nuostolių dėl degazacijos ir sumažinti paklaidas, atsirandančias dėl analizuojamojo mėginio paėmimo.
[0033] Po to, panaudojant UV-matomosios šviesos spektrofotometrą 2,5 cm optinio kelio ilgio kiuvetę ir palyginamuoju tirpalu imant analizuojamą vandenį, į kurį pridėta natrio tiosulfato, matuojamas gauto tirpalo optinis tankis esant pasirinktam dažui būdingam bangos ilgiui.
[0034] atžvilgiu ant kalibracijos kreivės, gaunamas liekamojo chloro dioksido kiekis analizuojamajame vandenyje.
[0035] kreivė, naudojant eilę chloro dioksido tirpalų, kurių koncentracijos yra žinomos ir riboja kalibracijos kreivės tiesinę dalį (t.y. mažesnės nei 500 Įig CIO2 litre).
[0036] Nustatymo būdas gali būti lengvai pritaikomas spektofotometrams su skirtingais optinio kelio ilgių priedais (1, 5 arba 10 cm), pritaikant dažo koncentraciją tirpale (A) ir nustatant atitinkamą kalibracijos kreivę.
[0037] Taigi, šio išradimo būdas duoda galimybę selektyviai nustatyti liekamojo chloro dioksido kiekį geriamame vandenyje arba pramoniniame vandenyje net iki tokių mažų, kaip 6 jig/l, kiekių. Be to, suleidus į kontaktą vandeninį tirpalą (A) su analizuojamu vandeniu, matavimas UV-matomos šviesos spektrofotometru gali būti atliekamas netgi po 7-10 dienų.
[0038] Toliau duodami pavyzdžiai iliustruoja tinkamiausius šio išradimo įgyvendinimo variantus.
[0039] (ii) ištirpinama 3,09 g boro rūgšties 500 ml 0,1 M KCI tirpalo ir terpė homogenizuojama, (iii) po to į vieno litro talpos cheminę stiklinę supilama visas (i) stadijoje pagamintas amaranto tirpalas, po to (ii) stadijoje pagamintas buferio tirpalas ir 1 ml 28 % pagal masę koncentracijos vandeninio amoniako tirpalas, (iv) į šį mišinį pridedama 300 ml du kartus dejonizuoto vandens, ir išmatuojamas gauto tirpalo pH, (v) gauto (iv) stadijoje tirpalo pH sureguliuojamas iki 9,2, naudojant koncentruotą vandeninį 28 % pagal masę amoniako tirpalą (vi) po to į jį pridedama 1 g EDTA natrio druskos ir maišoma tol, kol ji ištirpsta, (vii) galų gale (vi) stadijoje gautas tirpalas supilamas į 1000 ml matavimo kolbą ir du kartus dejonizuotu vandeniu praskiedžiamas iki padalos ženklo.
[0040] Pradinis maždaug 10 mg/l koncentracijos tirpalas yra pagaminamas praskiedžiant du kartus dejonizuotu vandeniu chloro dioksidą gautą (i) suskaldant natrio chloritą sulfato rūgštimi, (ii) išgryninant (i) stadijoje gautą chloro dioksidą leidžiant jį burbuliukais į chlorito tirpalą ir (iii) ištirpinant tokiu būdu gautą chloro dioksidą du kartus dejonizuotame vandenyje.
[0041] Tada yra matuojamas šio pradinio tirpalo optinis tankis, esant 360 nm bangos ilgiui, UV-matomosios šviesos spektrofotometru 5 cm kvarco kiuvetėje, sureguliavus prietaisą taip, kad rodytų nulinį optinį tankį pagal du kartus dejonizuotą vandenį.
[0042] Po to apskaičiuojama šio pradinio tirpalo koncentracija, naudojant formulę:
[0043] AB reiškia tirpalo optinį tankį;
[0044] Reikšmės 1250 ir 67450 atitnkamai atitinka chloro dioksido molinę sugertį, M'1 cm"1, ir molekulinę masę, mg.
[0045] Pagaminami šeši standartiniai tirpalai, kurių chloro dioksido koncentracijos yra tarp 20 ir 500 (ig/l, įpilant po 10 ml tirpalo (A) į šešias 250 ml talpos matavimo kolbas, po to pridedant pradinio tirpalo tūrį (V), kuris yra keičiamas priklausomai nuo norimos pagaminti koncentracijos.
[0046] Pradinio tirpalo tūris (V) yra paimamas naudojant tikslias pipetes ir šis tūris įleidžiamas į matavimo kolbą įmerkiant pipetės galą į tirpalą (A) ir vengiant maišymo arba sruvenimo per kolbos sieneles, kad būtų išvengiama chloro dioksido nuostolių dėl degazacijos.
[0047] Tokiu būdu pagamintas standartinis tirpalas praskiedžiamas iki padalos ženklo du kartus dejonizuotu vandeniu ir homogenizuojamas, stengiantis išvengti chloro dioksido nuostolių. Galų gale tirpalas paliekamas stovėti 30 sekundžių.
[0048] Etaloninis tirpalas (R) pagaminamas įpilant 10 ml tirpalo (A) į septintą matavimo kolbą ir praskiedžiant jį iki padalos ženklo du kartus dejonizuotu vandeniu.
[0049] Matuojamas gautų tirpalų optinis tankis, esant 521 nm bangos ilgiui, pagal etaloninį tirpalą naudojant UV-matomosios šviesos spektrofotometrą 2,5 cm kiuvetėse. Po to braižoma kalibracijos kreivė, gaunant išmatuoto optinio tankio priklausomybę nuo pagamintų tirpalų koncentracijos.
[0050] Likusio po apdorojimo chloro dioksido kiekio geriamame vandenyje nustatymas 10 ml (vii) stadijoje gauto vandeninio tirpalo įpilama į 250 ml talpos matavimo kolbą kuri po to užpildoma iki padalos ženklo analizuojamu vandeniu, gautu tiesiai iš šaltinio, per vamzdelį, įmerkiant jį į šį vandeninį tirpalą Po to, stengiantis išvengti chloro dioksido nuostolių, gautas tirpalas homogenizuojamas ir jis būna stabilus 7-10 dienų.
[0051] Naudojant UV-matomosios šviesos spektrofotometrą kvarcinėje kiuvetėje, kurios optinio kelio ilgis yra 2,5 cm, išmatuojamas gauto tirpalo optinis tankis, palyginimui naudojant analizuojamą vandenį, į kurį pridėta išgryninto ir perkristalinto natrio tiosulfato, kurio kiekis yra toks, kad jo užtektų suredukuoti visus analizuojamame vandenyje esančius oksiduojančius agentus.
[0052] Liekamojo chloro dioksido kiekis mėginyje nustatomas atidedant išmatuotą optinį tankį ant kalibracijos kreivės.
[0053] Procesas vykdomas kaip ir aukščiau duotame pavyzdyje, išskyrus tai, kad vietoj 121,2 mg amaranto ištirpinama 56,6 mg Evanso mėlio Ref. 20,633-4 Aldrich, o standartinių tirpalų ir analizuojamo vandens optinis tankis yra matuojamas, esant 606 nm bangos ilgiui vietoj 521 nm.
1. Vandeninis tirpalas, besiskiriantis tuo, kad į tirpalą įeina azodažas, kurio spalva kinta esant chloro dioksido, boratinis buferis ir vienas arba daugiau maskuojančių agentų.
2. Vandeninis tirpalas pagal 1 punktą besiskiriantis tuo, kad azodažas yra amarantas arba Evanso mėlis.
3. Vandeninis tirpalas pagal 1 arba 2 punktą besiskiriantis tuo, kad jame esančio azodažo koncentracija yra tarp 1x10"6 ir 1x10"3 mol/litre, geriau tarp 2x10"5 ir 8x10"4 mol/litre.
4. Vandeninis tirpalas pagal vieną iš 1-3 punktų, besiskiriantis tuo, kad maskuojantis agentas yra vandeninis amoniakas.
5. Vandeninis tirpalas pagal vieną iš 1-4 punktų, besiskiriantis tuo, kad jame esančio borato koncentracija yra tarp 5x10"3 ir 1x10"1 mol/litre.
6. Vandeninis tirpalas pagal vieną iš 1-5 punktų, besiskiriantis tuo, kad į jį įeina dar ir vienas arba daugiau metalus kompleksuojančių agentų.
7. Vandeninis tirpalas pagal 6 punktą besiskiriantis tuo, kad kompleksuojantis agentas yra EDTA natrio druska.
8. Vandeninis tirpalas pagal 7 punktą besiskiriantis tuo, kad jame yra 5x10'2 mol borato, 1,5x10'2 mol vandeninio amoniako, 1 g EDTA natrio druskos ir 2x10"4 mol amaranto.
9. Vandeninis tirpalas pagal 7 punktą besiskiriantis tuo, kad jame yra 5x10"2 mol borato, 1,5x10"2 mol vandeninio amoniako, 1 g EDTA natrio druskos ir 5x10"5 mol Evanso mėlio.
10. Vandeninio tirpalo pagal vieną iš 1-9 punktų pagaminimo būdas, besiskiriantis tuo, kad jis apima tokias stadijas:(a) pagaminama buferinta vandeninė terpė, sudedant azodažą maskuojantį agentą(us) ir boratinio buferio tirpalą į konteinerį, kuriame yra pakankamas kiekis du kartus dejonizuoto vandens,(b) į jį, jeigu pageidaujama, maišant supilamas kompleksuojantis agentas, ištirpintas du kartus dejonizuotame vandenyje,(c) tirpalas praskiedžiamas iki norimo tūrio du kartus dejonizuotu vandeniu.
(a) pagaminama buferinta vandeninė terpė, sudedant azodažą maskuojantį agentą(us) ir boratinio buferio tirpalą į konteinerį, kuriame yra pakankamas kiekis du kartus dejonizuoto vandens,(b) į jį, jeigu pageidaujama, maišant supilamas kompleksuojantis agentas, ištirpintas du kartus dejonizuotame vandenyje,(c) tirpalas praskiedžiamas iki norimo tūrio du kartus dejonizuotu vandeniu.11. Būdas pagal 10 punktą besiskiriantis tuo, kad jis apima tokias stadijas:(i) azodažas ištirpinamas du kartus dejonizuotame vandenyje konteineryje,(ii) į konteinerį supilamas (i) stadijoje pagamintas tirpalas, po to boratinio buferio tirpalas ir ant galo maskuojančio agento(ų) tirpalas,(iii) į šį mišinį įpilama du kartus dejonizuoto vandens ir išmatuojamas pH,(iv) jeigu reikia, pH sureguliuojamas iki 9,2, naudojant koncentruotą amoniako tirpalą(v) jeigu pageidaujama, maišant ištirpinamas kompleksuojantis agentas, ir(vi) tirpalas du kartus dejonizuotu vandeniu praskiedžiamas iki norimo tūrio.
(i) azodažas ištirpinamas du kartus dejonizuotame vandenyje konteineryje,(ii) į konteinerį supilamas (i) stadijoje pagamintas tirpalas, po to boratinio buferio tirpalas ir ant galo maskuojančio agento(ų) tirpalas,(iii) į šį mišinį įpilama du kartus dejonizuoto vandens ir išmatuojamas pH,(iv) jeigu reikia, pH sureguliuojamas iki 9,2, naudojant koncentruotą amoniako tirpalą(v) jeigu pageidaujama, maišant ištirpinamas kompleksuojantis agentas, ir(vi) tirpalas du kartus dejonizuotu vandeniu praskiedžiamas iki norimo tūrio.12. Būdas pagal 11 punktą besiskiriantis tuo, kad (ii) ir (iv) stadijose naudoja koncentruotą 28 % pagal masę amoniako tirpalą
13. Būdas pagal 12 punktą besiskiriantis tuo, kad jis susideda iš:(i) 121,2 mg amaranto Ref. A-1016(97) Sigma arba 56,5 mg Evanso mėlio Ref. 20,633-4 Aldrich ištirpinimo maždaug 100 ml du kartus dejonizuoto vandens,(ii) buferio tirpalo, turinčio 5x12'2 M borato, pagaminimo, ištirpinant 3,09 g boro rūgšties 500 ml 0,1 M KCI tirpalo, ir terpės homogenizavimo,(iii) supylimo viso (i) stadijoje pagaminto amaranto arba Evanso mėlio tirpalo, po to (ii) stadijoje pagaminto buferio tirpalo ir 1 ml 28 % pagal masę koncentracijos vandeninio amoniako tirpalo į vieno litro talpos kolbą(iv) 300 ml du kartus dejonizuoto vandens įpylimo į šį mišinį ir gauto tirpalo pH išmatavimo,(v) gauto (iv) stadijoje tirpalo pH sureguliavimo iki 9,2, naudojant koncentruotą vandeninį 28 % pagal masę amoniako tirpalą(vi) 1 g EDTA natrio druskos pridėjimo į šį tirpalą ir maišymo tol, kol ji ištirpsta,(vii) galų gale, (vi) stadijoje gauto tirpalo supylimo į 1000 ml matavimo kolbą ir praskiedimo iki padalos ženklo du kartus dejonizuotu vandeniu.
(i) 121,2 mg amaranto Ref. A-1016(97) Sigma arba 56,5 mg Evanso mėlio Ref. 20,633-4 Aldrich ištirpinimo maždaug 100 ml du kartus dejonizuoto vandens,(ii) buferio tirpalo, turinčio 5x12'2 M borato, pagaminimo, ištirpinant 3,09 g boro rūgšties 500 ml 0,1 M KCI tirpalo, ir terpės homogenizavimo,(iii) supylimo viso (i) stadijoje pagaminto amaranto arba Evanso mėlio tirpalo, po to (ii) stadijoje pagaminto buferio tirpalo ir 1 ml 28 % pagal masę koncentracijos vandeninio amoniako tirpalo į vieno litro talpos kolbą(iv) 300 ml du kartus dejonizuoto vandens įpylimo į šį mišinį ir gauto tirpalo pH išmatavimo,(v) gauto (iv) stadijoje tirpalo pH sureguliavimo iki 9,2, naudojant koncentruotą vandeninį 28 % pagal masę amoniako tirpalą(vi) 1 g EDTA natrio druskos pridėjimo į šį tirpalą ir maišymo tol, kol ji ištirpsta,(vii) galų gale, (vi) stadijoje gauto tirpalo supylimo į 1000 ml matavimo kolbą ir praskiedimo iki padalos ženklo du kartus dejonizuotu vandeniu.14. Liekamojo chloro dioksido kiekio pramoniniame vandenyje, geriamame vandenyje po apdorojimo arba paskirstymo tinkluose būdas, besiskiriantis tuo, kad jis apima analizuojamo vandens suleidimą į kontaktą su vandeniniu tirpalu (A) pagal vieną iš 1-9 punktų, po to gauto tirpalo optinio tankio išmatavimą imant pasirinktam dažui būdingą bangos ilgį, UV-matomosios šviesos spektrofotometru.
15. Būdas pagal 14 punktą besiskiriantis tuo, kad suleidimo į kontaktą operacija yra vykdoma, imant analizuojamojo vandens ir tirpalo (A) tūrių santykį tarp 10 ir 30.
16. Būdas pagal 14 arba 15 punktą besiskiriantis tuo, kad vandeninis tirpalas (A) yra pagamintas pagal 13 punktą.
17. Būdas pagal 16 punktą besiskiriantis tuo, kad į 250 ml talpos matavimo kolbą įleidžia 10 ml vandeninio tirpalo pagal 13 punktą tirpalą praskiedžia iki padalos ženklo analizuojamu vandeniu ir UV-matomosios šviesos spektrofotometru išmatuoja gauto tirpalo optinį tankį, imant 521 nm bangos ilgį amarantui arba 606 nm bangos ilgį Evanso mėliui.