[LT] Išradimas priklauso akustiniams (pavyzdžiui, ultragarso) skystų, dujinių, dujų-skysčio mišinių, suspensijų ir dispersijų šilumos, masės ir energijos apykaitos intensyvinimo būdams. Siūlomas šilumos, masės ir energijos apykaitos būdas ir įrenginys, veikiantis produktų sūkurinių srautų akustinio rezonansinio sužadinimo principu. Sužadinimas vykdomas leidžiant priešpriešiais nukreiptus srautus susisiekiančiuose tarp savęs sūkuriniuose vamzdžiuose. Srautų sąveika jų sankirtos zonoje vyksta jų išoriniuose sluoksniuose gylyje, kuriame užtikrinamas jų akustinis sužadinimas dėl postūminės srautų deformacijos vienas kito atžvilgiu, po to sužadinti srautai sujungiami bendroje akustinėje kameroje ir srautas išvedamas naudojimui.
[EN] The invention relates to acoustic (for example, ultrasound) methods for intensifying the heat-mass-energy exchange of fluid, gas and gas-liquid mixtures, suspensions and dispersions, in particular to a method and device for a heat-mass-energy exchange by acoustical resonance excitation of product flows. Said excitation consists in passing oppositely directed flows through interconnected vortex tubes. The interaction of flows in the crossing area thereof takes place in the top layers at a depth which provides the acoustical excitation of said flows caused by the shearing deformation thereof with respect to each other. Afterwards, the excited flows are integrated into a common acoustical chamber and discharged for utilisation.
[0001] Technikos sritis
[0002] Išradimas priklauso akustiniams (pavyzdžiui, ultragarsiniams) skystų, dujinių, dujų-skysčio mišinių, suspensijų ir dispersijų šilumos, masės ir energijos intensyvinimo būdams mechaniniuose fizikiniuose cheminiuose virsmo, maišymo, emulgavimo, dispergavimo, homogenizavimo, terminio apdorojimo, saturacijos, ekstrahavimo ir panašiuose procesuose.
[0003] Technikos lygio aprašymas
[0004] Yra žinomi šilumos, masės ir energijos apykaitos intensyvinimo būdai akustiniu pereinamųjų produktų srautų sužadinimu, perduodant skysčiui virpėjimo energiją mechaninių virpesių šaltiniu, kuris sąveikauja su skysčiu. Šis būdas naudojamas hidrodinaminiuose ultragarso spinduoliuose su plokšteliniais ir strypeliniais rezonansiniais virpėjimo įrenginiais, sūkuriniuose ir rotoriniuose pulsavimo aparatuose.
[0005] Kitas šilumos, masės ir energijos intensyvinimo akustiniu sužadinimu būdas gali būti čiurkšlinių srautų sąveika tarp savęs, perduodant kinetinę energiją vieno srauto kitam. Šis būdas naudojamas čiurkšliniuose aparatuose (ežektoriuose, inžektoriuose, čiurkšliniuose siurbliuose), kuriuose vyksta potencialios energijos virsmas kinetine, o sąveikaujančiose terpėse vyksta šilumos, masės ir energijos apykaita. Yra žinomas cheminių reakcijų intensyvinimo garsinis būdas [RF patentas 2232629, B0J19/10, publikuotas 2004 07 20], kuriam būdinga tai, kad garso energija įvedama į skystą terpę reagentų kontakto reakcijos kameroje taške, o garso keitikliai išdėstyti poromis ir nukreipti priešpriešiais įtekančių reagentų srautų atžvilgiu; nustatomi specialūs garso energijos dažnių diapazonai ir atitinkamos įgarsinimo galios. Šio būdo trūkumai: specialių garso keitiklių su tam tikromis dažninėmis amplitudinėmis ir galios charakteristikomis, galios nuostoliai ir dažninių amplitudinių bei galios charakteristikų iškraipymas, pereinant garsui per sienelę, o taip pat visos įgarsinimo technologijos techninio realizavimo sudėtingumas, turint omenyje, kad "garso energijos" terminą autoriai traktuoja garso bangas infra-, audio- ir ultragarso spektre.
[0006] Artimiausias pagal techninę esmę ir pasiektą rezultatą yra skysčio rezonansinio sužadinimo būdas bei skysčio šildymo būdas ir įrenginys [RF patentas 2232630, B01J19/l0, publikuotas 2004 07 20], kuriame rezonansinio sužadinimo būdas pagrįstas skysčio apdorojimu mechaninių virpesių šaltiniu pagrindinių dažnių diapazono dažnyje, kuris yra veikiamas empirinės priklausomybės. Skysčio šildymo būdas pagrįstas akustiniu skysčio apdorojimu. Jo etapai: skysčio tiekimas į besisukančio darbinio rato ertmę ir išleidimas iš ertmės per eilę ištekėjimo angų periferinėje darbinio rato žiedinėje sienelėje į žiedinę kamerą, o po to į surinkimo kamerą, laikantis tam tikrų santykių tarp darbinio rato sukimosi dažnio, periferinės sienelės spindulio ir rezonansinio dažnio. Šio būdo trūkumai: techninio realizavimo sudėtingumas, sužadinimo atrankumas, daugiafaktorinė rezonansinio sužadinimo priklausomybė nuo geometrinių, dažnio parametrų ir ribota galimybė naudoti šį būdą kitų šilumos, masės ir energijos apykaitos procesų vykdymui.
[0007] Išradimo esmė
[0008] Šio išradimo užduotis yra naujo šilumos, masės ir energijos apykaitos akustinio būdo sukūrimas, kuris įgalintų, esant specialiai sūkurinių srautų sąveikos organizacijai:
[0009] - padidinti produkto rezonansinio sužadinimo trukmę ir galią platesniame ir valdomame įgarsinimo dažninių amplitudinių charakteristikų diapazone;
[0010] - padidinti destruktyvinio cheminių junginių ir dispersinės agregatinės produkto būklės virsmo efektyvumą, o taip pat cheminių junginių akustinį aktyvinimą molekulių lygmenyje;
[0011] - universaliai naudoti šį būdą, vykdant įvairios paskirties šilumos, masės ir energijos apykaitos procesus.
[0012] Iškelta užduotis sprendžiama tokiu būdu: produktų srautų šilumos, masės ir energijos apykaita realizuojama, leidžiant priešpriešiais nukreiptus srautus per susisiekiančius tarpusavyje sūkurinius vamzdžius, o srautų sąveika jų sankirtos zonoje vyksta jų išoriniuose sluoksniuose gylyje, užtikrinančiame jų akustinį sužadinimą dėl deformacinės postūminės srautų sąveikos, vykstančios sūkurinių vamzdžių sankirtos zonoje. Po to sužadinti srautai sujungiami bendroje akustinėje kameroje ir srautas išleidžiamas naudojimui.
[0013] Siūlomame būde gali būti naudojamas papildomas akustinis rezonansinis sužadinimas, įrengiant sūkuriniuose vamzdžiuose papildomus ašies sūkurinius rezonatorius. Be to, sūkuriniuose vamzdžiuose galimas papildomas akustinis sužadinimas, įrengiant papildomus tangentinius produkto arba reagento įvadus išilgai vamzdžio.
[0014] Šio būdo realizavimui siūlomas šilumos, masės ir energijos apykaitos intensyvinimo įrenginys, kurį sudaro du ar daugiau sūkurinių vamzdžių, kurie susisiekia tarpusavyje dėl dalinės jų sankirtos pagal sudaromąsias, ir kurie sujungti ištekėjimo vietoje bendra akustine kamera. Sūkurinių vamzdžių išeinamasis galas gali būti plokščias ar bet kokios sudėtingesnės konfigūracijos. Akustinėje kameroje tarp sūkurinių vamzdžių išeinamojo galo ir išeinamojo kanalo gali būti įrengta pertvara su viena ir daugiau angų. Išilgai sūkurinių vamzdžių ašių gali būti įrengti ašiniai sūkuriniai išstūmimo cilindrai rezonansinio sužadinimo stiprinimui sąveikaujant sūkurinių srautų išoriniams sluoksniams. Išilgai sūkurinių vamzdžių ašių gali būti įrengti ašiniai sūkuriniai išstumiamieji cilindrai, skirti rezonansinio sužadinimo didinimui, esant sūkurinių srautų paviršinių sluoksnių sąveikai. Išilgai sūkurinių vamzdžių ašių gali būti įrengti rezonatoriai, pagaminti kaip judrūs cilindrai su sūkuriniais kanalais, nukreiptais savo atvira dalimi į sūkurinio srauto išorinio energetiškai aktyvaus sluoksnio vidinį paviršių. Šiuo atveju kyla papildomas rezonansinis sužadinimas dėl sūkurinio srauto vidinių sluoksnių sąveikos su ašinio sūkurinio rezonatoriaus sūkuriniais kanalais. Sukant sūkurinį rezonatorių aplink savo ašį ir orientuojant jį tangentinių įvadų atžvilgiu, galima pasiekti bendrą rezonansinį sužadinimą. Sūkuriniai vamzdžiai su tangentiniais įvadais gali būti pagaminti kaip sekciniai, sujungti savo tęsinyje tarp savęs pagal jų ašis per skiriančias juos pertvaras ar be jų, o kiekviena sekcija gali turėti atskirus tangentinius įvadus produktui ar energijos nešikliui, Be to, naudojant papildomus tangentinius įvadus, išdėstytus keliose vietose išilgai sūkurinių vamzdžių, galima papildomai įvesti produktą ar papildomą energijos nešiklį (skystį, dujas, garus ir t.t.), tuo pat metu generuojant papildomą akustinį jungiamų ar apdorojamų produktų sužadinimą. Terminas "energiškai aktyvus sluoksnis" suprantamas kaip tam tikras sūkurinio srauto sluoksnio gylis, turintis maksimalią kinetinę energiją, nežymiai besi skiriančią šio sluoksnio įvairiame gylyje.
[0015] Terminu „sūkurinių srautų deformacinė poslinkio sąveika“" įvardinamas optimalus paviršiaus aktyvių sluoksnių įsiskverbimo vienas į kitą gylis, kuriame produktų srautų postūmio deformacijos sudaro efektyviausias sąlygas išplėstai kavitacijai, akustiniam sužadinimui, netrikdydamos tolesnės sūkurinių srautų sąveikos akustiniuose sužadinimo režimuose, esant kitokiems dažniniams amplitudiniams parametrams. Iš bendro tangentinių įvadų skaičiaus du gali būti nukreipti priešpriešiais, išdėstyti sūkurinių vamzdžių sankirtos zonoje ir pastumti į skirtingas puses sūkurinių vamzdžių sankirtos styginės plokštumos atžvilgiu.
[0016] Trumpas brėžinių aprašas
[0017] Fig. 1 pavaizduota sūkurinių srautų sąveikos dviejuose sūkuriniuose vamzdžiuose schema.
[0018] Fig. 2 pavaizduota sūkurinių srautų sąveikos dviejuose sūkuriniuose vamzdžiuose su papildomai įrengtais cilindriniais išstumtuvais schema.
[0019] Fig. 3 pavaizduota sūkurinių srautų sąveikos dviejuose sūkuriniuose vamzdžiuose su papildomai įrengtais ašiniais sūkuriniais rezonatoriais schema.
[0020] Fig. 4 pavaizduotas įrenginys šilumos, masės ir energijos apykaitos intensyvinimui su dviem sūkuriniais vamzdžiais (pjūvis).
[0021] Fig. 5 pavaizduotas įrenginys su cilindriniais išstumtuvais, skerspjūvis tangentinių įvadų lygyje.
[0022] Fig. 6 pavaizduotas įrenginys su ašiniais sūkuriniais rezonatoriais, skerspjūvis tangentinių įvadų lygyje.
[0023] Fig. 7 pavaizduotas įrenginys su ašiniais sūkuriniais rezonatoriais ir įvairiais sūkurinių vamzdžių išeinamojo galo erdvinės konfigūracijos variantais (pjūvis).
[0024] Fig. 8 pavaizduotas įrenginys su keliais sūkuriniais vamzdžiais, skerspjūvis tangentinių įvadų lygyje.
[0025] Fig. 9 pavaizduotas įrenginys su keliais sūkuriniais vamzdžiais, skerspjūvis tangentinių įvadų lygyje.
[0026] Fig. 10 pavaizduotas įrenginys su pakopinės konfigūracijos sūkuriniais vamzdžiais su papildomais tangentiniais įvadais (pjūvis).
[0027] Fig. 11 pavaizduotas įrenginys su sūkuriniais vamzdžiais, pagamintais kaip sekciniai ir su skiriančiomis juos žiedinėmis pertvaromis (pjūvis).
[0028] Išradimo realizavimo aprašymas
[0029] Šilumos, masės ir energijos apykaitos intensyvinimo būdas fizikinių cheminių virsmų procesuose sūkurinių srautų, sąveikaujančių vienas su kitu, akustinio rezonansinio sužadinimo metodu įgyvendinamas įrengiant sūkurinius vamzdžius, susisiekiančius tarp savęs. Fig. 1 sąlygiškai pavaizduota sūkurinių srautų 1 ir 2 sąveika sūkuriniuose vamzdžiuose 3 ir 4 (toliau - vamzdžiuose). Sūkuriniai srautai 1 ir 2 formuojami vamzdžiuose tangentinėmis įvadinėmis tūtomis 5 (toliau - tangentiniais įvadais), į kurias produktas tiekiamas veikiant slėgiui iš išorinio šaltinio, pavyzdžiui, siurblio, kompresoriaus. Vamzdžiuose 3 ir 4 formuojami srautai 1 ir 2 tokiu būdu, kad savo energiškai aktyviais sluoksniais 6 vamzdžių 3 ir 4 sankirtos zonoje 7 jie nukreipti priešpriešiais vienas kito atžvilgiu. Sūkurinio srauto energiškai aktyvūs sluoksniai yra tam tikro storio, ir kinetinė energija nežymiai skiriasi įvairiame šio sluoksnio gylyje. Srautų sąveikai aprašyti įvedamos išorinio sluoksnio viršutinio paviršiaus 8 ir išorinio sluoksnio vidinio paviršiaus 9, kurie yra energiškai aktyvaus sluoksnio 6 ribos, sąvokos. Sūkurinių srautų 1 ir 2 susilietimo zonoje 7 metu vyksta srautų postūmio deformacijos, staigus slėgio skirtumas tarp zonos 7 srities ir kitos srauto dalies, kyla akustinės vibracijos, pulsacijos ir išvystyta kavitacija, sklindanti spinduline ir tangentine kryptimis. Tačiau sūkurinio srauto dalis, tekanti aplink ašies erdvę, turi žymiai mažesnę kinetinės energijos atsargą ir praktiškai nedalyvauja energijos apykaitos procese, o tai reiškia, kad ji mažiau veikiama šilumos, masės ir energijos apykaitos intensyvinimo. Tam, kad būtų padidintas intensyvinimo laipsnis, įvesti (Fig. 2) cilindriniai iš stumtuvai 10 išilgai sūkurinių srautų 1 ir 2 ašių. Tokiu būdu, sūkuriniame tūryje nelieka neefektyvios erdvės ir taip formuojamas energiškai efektyvus sūkurinis žiedinis srautas, visiškai veikiamas akustinio sužadinimo. Reikia pastebėti, kad tekant sūkuriniams srautams per visą vamzdį kinetinė energija mažėja, ir dėl to kinta garsinio sužadinimo dažninės amplitudinės charakteristikos. Jei vietoje cilindrinio išstumtuvo 10 įrengiami ašiniai sūkuriniai rezonatoriai 11 (Fig. 3), tuomet kyla papildomas akustinis sužadinimas dėl sūkurinių žiedinių srautų energiškai aktyvaus sluoksnio vidinio paviršiaus 9 sąveikos su ašinio sūkurinio rezonatoriaus 11 sūkuriniais kanalais 12. Sukant ašinius sūkurinius rezonatorius 11 zonos 7 ir tangentinių įvadų 5 atžvilgiu, galima pasiekti rezonansą iš dviejų
[0030] sužadinimo šaltinių: energiškai aktyvaus sluoksnio išorinio paviršiaus 8 zonoje 7 sąveikos ir energiškai aktyvaus sluoksnio vidinio paviršiaus 9 sąveikos su sūkurinėmis formacijomis ašinio sūkurinio rezonatoriaus 11 sūkuriniuose kanaluose 12. Po to sūkuriniai srautai sujungiami akustinėje kameroje, papildomai juos sužadinant esant kitoms dažninėms amplitudinėms charakteristikoms, ir apdorotas produktas išvedamas naudojimui.
[0031] Aprašyto šilumos, masės ir energijos apykaitos intensyvinimo būdo realizavimui kaip atskiras konstrukcijos variantas siūloma įrenginio konstrukcija, pavaizduota 4 pav. Įrenginį sudaro įvadinis atvamzdis 13, korpusas 14, kuriame išdėstyti du sūkuriniai vamzdžiai 3 ir 4, su viršutiniu tūtiniu dangčiu 15, produkto įtekėjimo kolektoriai 16, tangentiniai įvadai 5, akustinė kamera 17. Fig. 5 pavaizduotas įrenginys su cilindriniais išstumtuvais 10, pjūvis tangentinių įvadų lygmenyje. Fig. 6 pavaizduotas įrenginys su ašiniais sūkuriniais rezonatoriais 11, pjūvis tangentinių įvadų lygmenyje. Fig. 7 (skerspjūvyje) pavaizduotas įrenginys su ašiniais sūkuriniais rezonatoriais 11, su sūkurinių vamzdžių 3 ir 4 plokščiu išeinamuoju galu 18, variantai su figūriniais galais 19, 20 ir su pertvara 21. Fig. 8 pavaizduotas tinkamiausias įrenginio variantas, kuriame aplink centrinį sūkurinį vamzdį 3 išdėstyti keturi vamzdžiai 4, susi siekiantys tarp savęs, su įrengtais cilindriniais išstumtuvais 10 ir ašiniu sūkuriniu rezonatoriumi 11. Fig. 9 pavaizduotas vamzdžių išdėstymo vienoje linijoje variantas. Fig. 10 pavaizduotas įrenginio su pakopinės konfigūracijos sūkuriniais vamzdžiais ir su papildomais tangentiniais įvadais, išdėstytais išilgai vamzdžių, variantas. Vienas vamzdis 22 pagamintas kaip pakopinis siaurėjantis, o antras, 23, - kaip pakopinis platėjantis. Fig. 11 pavaizduotas įrenginio konstrukcijos variantas, kuriame sūkuriniai vamzdžiai 3 ir 4 pagaminti kaip sekciniai, sujungti pagal ašis per juos skiriančias žiedines pertvaras 24. Konstrukcinio varianto dalyje įrenginys gali būti pagamintas bet kurioje nurodytų variantų ir kitų papildomų derinių kombinacijoje.
[0032] Įrenginio darbo aprašymui išnagrinėkime kaip pavyzdį jo konstrukcijos variantą, pateiktą Fig. 6 ir 7 Produktas tiekiamas veikiant slėgiui per įtekėjimo atvamzdį 13 į korpuso 14 priėmimo kamerą ir per tūtinio dangčio 15 angas ar skyles (jos neparodytos brėžinyje) toliau patenka į kolektorius 16, iš kur per tangentinius įvadus 5 plokščių (arba apvalių) srovių pavidalu dideliu greičiu liestine patenka į sūkurinius vamzdžius 3 ir 4. Šiuose vamzdžiuose ašiniu sūkuriniu rezonatoriumi 11 formuojamas energiškai aktyvus sūkurinis žiedinis srautas, kuris spiralės trajektorija srūva vamzdžiu link išėjimo į akustinę kamerą 17. Tekant sūkuriniam srautui, suformuotam tūtinio tekėjimo spiralės trajektorija, jis daug kartų sąveikauja zonoje 7 su analogišku priešpriešiniu srautu, keldamas akustinį sužadinimą visame zonos 7 ilgyje. Tuo pat metu sūkurinis žiedinis srautas savo vidiniu paviršiumi sąveikauja su ašinio sūkurinio rezonatoriaus 11 sūkuriniais kanalais 12, keldamas papildomas pulsacijas ir išplėtotą kavitaciją. Dėl šių sąveikų kyla abiejų sūkurinių žiedinių srautų rezonansinis sužadinimas. Sūkurinių vamzdžių išėjime abu srautai, sukdamiesi viena kryptimi ir liesdamiesi vienas su kitu priešpriešiniais sluoksniais, patenka į akustinę kamerą 17 ir suyra, veikiami liekamosios kinetinės energijos, tuo metu kurdami sujungto ištekėjimo srauto žemo dažnio turbulizacijos režimą. Įrengta pertvara 21, dalijanti akustinę kamerą į dvi dalis, atlieka slenkstinio įrenginio, formuojančio efektyvius sūkurinių srautų ir tekėjimo irimo režimus, vaidmenį. Todėl svarbiausi faktoriai šiame procese yra šie: skylių pertvaroje 21 skaičius, jų išdėstymas ir atstumas tarp šios pertvaros ir galinės plokštumos 18. Pertvara 21 gali glaudžiai liestis su galine plokštuma 18, ir tuomet, priklausomai nuo skylių išdėstymo joje (centre, aplink ar pagal kitą schemą), formuojamas kitas efektyvaus sūkurinių srautų ardymo režimas. Be to, efektyvaus sūkurinių srautų ardymo forma ir dinamika, priklausomai nuo produkto reologinių savybių (klampio, tankio ir t.t.), gali būti suformuota galinės plokštumos 18 paviršiaus pakeitimu bet kurio paviršiaus 19 ar 20, besiskiriančio nuo galinės plokštumos 15, pavidalu. Šilumos, masės ir energijos apykaitos intensyvinimo efektyvumas taip pat priklauso nuo sūkurinių vamzdžių išdėstymo tarpusavio atžvilgiu. Fig. 8 pavaizduotas tinkamiausias sūkurinių vamzdžių išdėstymas, kuriame yra keturios sūkurinių vamzdžių sankirtos zonos 7, optimaliausias tangentinių įvadų 5 ir produkto įtekėjimo kolektorių 16 išdėstymas. Fig. 8 matyti, kad, tiekiant atskirai į keturis produktinius kolektorius 16 skirtingų produktų, galima efektyviausiu būdu vykdyti jų normuotąjį maišymą. Fig. 9 parodytas sūkurinių kamerų išdėstymas vienoje linijoje. Priklausomai nuo reologinių produkto savybių įrenginys gali būti pagamintas sūkurinių vamzdžių su pakopiniais sūkurinių kanalų kontūrais pavidalu (Fig. 10), su atskirais tangentiniais produkto ar energijos nešiklio (garų, oro ar bet kurių dujų su skirtingomis energinėmis charakteristikomis pavidalu) įvadais. Šiuo atveju sūkurinių srautų su skirtinga energetika sąveika papildomai intensyvina jų sužadinimą ir tokiu būdu gaunamas reikiamas efektas. Fig. 11 parodytas įrenginio konstrukcijos variantas, kuriame sūkuriniai vamzdžiai pagaminti kaip sekcijiniai, susiję išilgai savo ašių per skiriančias juos žiedines pertvaras ar be jų, o kiekvienoje sekcijoje gali būti tangentiniai įvadai produktui ar energijos nešikliui.
[0033] Autoriaus pagaminti maketai pademonstravo gerus rezultatus gaminant jais vandens-kuro emulsijas: mazutas 70% - vanduo 30%; dyzelinis kuras 60% - vanduo 40%. Buvo pastebėtas efektyvus degimas, minimalus produktų aprūkimas ir didelis emulsijų stabilumas. Pateikiama intensyvinimo būdo ir įrenginio jam realizuoti naudojimas įgalina intensyvinti šilumos, masės ir energijos apykaitą esant mažesnėms energinėms ir darbo sąnaudoms.
1. Šilumos, masės ir energijos apykaitos būdas produktų sūkurinių srautų akustinio rezonansinio sužadinimo principu, b e s i s k i r i a n t i s tuo, kad sužadinimą vykdo leidžiant priešpriešiais nukreiptus srautus per susi siekiančius tarp savęs sūkurinius vamzdžius, o srautų sąveika jų sankirtos zonoje vyksta jų išoriniuose sluoksniuose gylyje, kuriame užtikrinamas ją akustinis sužadinimas dėl srautų postūminės deformacijos vienas kito atžvilgiu, po to sužadintus srautus sujungia bendroje akustinėje kameroje ir srautą išveda naudojimui.
2. Būdas pagal 1 punktą, b e s i s k i r i a n t i s tuo, kad sūkuriniuose vamzdžiuose sukuria papildomą akustinį sužadinimą, įrengiant papildomus sūkurinius kanalus, išdėstytus sūkuriniuose vamzdžiuose.
3. Būdas pagal 1 punktą, b e s i s k i r i a n t i s tuo, kad sūkuriniuose vamzdžiuose sukuria papildomą akustinį sužadinimą, įrengiant papildomus produkto ar reagento tangentinius įvadus išilgai vamzdžio.
4. Šilumos, masės ir energijos apykaitos įrenginys, apimantis priemones sūkuriniams srautams sudaryti, b e s i s k i r i a n t i s tuo, kad ji sudaro du ar daugiau sūkurinių vamzdžių, susisiekiančių tarpusavyje dėl dalinės jų sankirtos pagal sudaromąsias, o po to sujungtų bendra akustine kamera.
5. Įrenginys pagal 4 punktą, b e s i s k i r i a n t i s tuo, kad sūkurinių vamzdžių išeinamasis galas pagamintas kaip erdviškai plokščias.
6. Įrenginys pagal 4 punktą, b e s i s k i r i a n t i s tuo, kad akustinėje kameroje tarp sūkurinių vamzdžių išeinamojo galo ir išėjimo kanalo įrengta pertvara su viena ir daugiau skylių.
7. Įrenginys pagal 4 punktą, b e s i s k i r i a n t i s tuo, kad išilgai sūkurinių vamzdžių ašių įrengti cilindriniai išstumtuvai.
8. Įrenginys pagal 4 punktą, b e s i s k i r i a n t i s tuo, kad išilgai sūkurinių vamzdžių ašių įrengti ašiniai sūkuriniai rezonatoriai cilindro pavidalo, su padarytais jame sūkuriniais kanalais, nukreiptais savo atvirąja dalimi į vidinį energiškai aktyvaus išorinio sluoksnio paviršių.
9. Įrenginys pagal 4 punktą, b e s i s k i r i a n t i s tuo, kad srautų tiekimas į sūkurinius vamzdžius vykdomas per tangentinius įvadus, du iš kurių, išdėstyti sūkurinių vamzdžių sankirtos zonoje, nukreipti priešpriešiais ir pastumti į skirtingas puses sūkurinių vamzdžių sankirtos styginės plokštumos atžvilgiu.
10. Įrenginys pagal 4 punktą, b e s i s k i r i a n t i s tuo, kad sūkuriniai vamzdžiai su tangentiniais įvadais pagaminti kaip sekcijiniai, sujungti savo tęsinyje tarp savęs išilgai savo ašių per juos skiriančias pertvaras, o kiekvienoje sekcijoje yra atskiri tangentiniai įvadai produktui ar reagentui, ar energijos nešikliui.