[LT] Išradimas skirtas farmacinei kompozicijai, akirtai panaudoti paciento, sergančio diabetu ar kitais metaboliniais sutrikimais, gydymui, kompozicija apima a) aktyvuotą-potencijuotą antikūno žmogaus insulino receptoriui formą ir b) aktyvuotą-potencijuotą antikūno endotelinei NO-sintazei formą.
[EN] The present application provides a pharmaceutical composition for administration to a patient suffering from diabetes and other metabolic disorders, the composition comprises a) an activated-potentiated form of an antibody to human insulin receptor, and b) an activated-potentiated form of an antibody to endothelial NO-synthase.
[0001] TECHNIKOS SRITIS
[0002] Šis išradimas skirtas medicinos sričiai, konkrečiai - farmacinei kompozicijai, skirtai panaudoti diabeto susirgimo ir kitų metabolinių sutrikimų gydymui ir prevencijai.
[0003] TECHNIKOS LYGIS
[0004] Cukrinis diabetas yra chroninė liga, apibūdinama kaip hiperglikemija (aukštas cukraus lygis kraujyje). Besitęsiantis gliukozės kiekio kraujyje didėjimas padidina su diabetu susijusių komplikacijų, tokių kaip inkstų pažeidimas, regos netekimas, širdies ligos ir kojų opos, riziką.
[0005] Yra du pagrindiniai diabeto tipai: I tipo diabetas ir II tipo diabetas. I tipo diabete hiperglikemija išsivysto dėl to, kad kasa negali gaminti insulino. Šio tipo diabetas paprastai pasireiškia vaikystėje ar ankstyvoje pilnametystėje. II tipo diabete kasa geba gaminti insuliną, bet negali pakankamai patenkinti kūno poreikių. Problema yra ta, kad kūno atsakas į insuliną nėra tinkamas, kas, savo ruožtu, sumažina gliukozės įsisavinimą ląstelėse, ir to išdava yra nenormaliai padidintas gliukozės kiekis kraujyje. Po daugelio metų alinančio darbo kasa gali galiausiai susirgti ir nebegalėti gaminti insulino, tuomet asmeniui, sergančiam II tipo diabetu, gali prireikti gydymo insulinu.
[0006] Insulinas yra natūralus hormonas, gaminamas kasos, perneša gliukozę iš kraujotakos į ląstelių vidų. Taigi, pagrindinė insulino paskirtis yra reguliuoti gliukozės pernešimą į ląsteles, tuo pačiu mažinant gliukozės kiekį kraujyje.
[0007] Insulino veikimas kontroliuojamas heterotetramerinio receptoriaus, kuris yra plazmos membranoje, aktyvavimu. Insulino receptorius yra glikoproteinas, sudarytas iš dviejų ekstraląstelinių α-subvienetų ir dviejų transmembraninių β-subvienetų, sujungtų disulfidiniais ryšiais (Ulrich et al., Nature, 313:756-61, 1985). α-subvienetuose yra insuliną surišantis domenas, ir β-subvieneto viduląstelinėje dalyje yra insuliną reguliuojanti tirozino proteino kinazė (enzimas, kuris katalizuoja aukštos energijos grupės pernašą nuo donoro ( paprastai ATP) prie akceptoriaus).
[0008] Kai insulino molekulė, kurią išskyrė kasos beta ląstelės, pasiekia ląstelę, ji susijungia su insulino receptoriumi daugumos ląstelių paviršiuje. Kai tik insulinas prisijungia, insulino receptoriaus β-subvieneto esminė fosfotransferazės funkcija yra aktyvuojama, dėl to įvyksta eilės ekstraląstelinių baltymų tirozino fosforilinimas. Kai tik insulino receptorius buvo aktyvintas, tuomet fosforilinimas nulemia gliukozės atsargų didėjimą ir dėl tos priežasties gliukozės kiekio kraujyje mažėjimą.
[0009] Efektyvi gliukozės kiekio kontrolė sunkiai pasiekiama ilgai trunkantiems laikotarpiams net su tiksliausiu gydymo insulinu būdu labiausiai motyvuotiems pacientams. Tokiu būdu, yra nuolatinis poreikis naujų vaistinių produktų, turinčių norimą terapinį veiksmingumą, ligų ir metabolinių sutrikimų gydymui.
[0010] Azoto oksidas (NO) yra dujinė molekulė, kuri, kaip buvo parodyta, veikia perduodant signalą įvairiuose biologiniuose procesuose. Endotelinės kilmės NO yra pagrindinė vaskulinį tonusą reguliuojanti molekulė ir jos ryšys su kraujagyslių ligomis pakankamai seniai pripažintas. NO slopina daugelį procesų, kurie, kaip žinoma, susiję su aterosklerotinių plokštelių susidarymu, įskaitant monocitų adheziją, trombocitų agregaciją ir kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelių proliferaciją. Kitas svarbus endotelinio NO vaidmuo yra vaskuliarinių sienelių apsauga nuo oksidacinio streso, kurį sukelia jo paties metaboliniai produktai ir lipidų bei lipoproteinų oksidacijos produktai. Endotelio funkcijos sutrikimas pasireiškia labai ankstyvose aterosklerozės stadijose. Dėl to galima, kad lokalinio NO prieinamumo stoka galėjo būti galutinė bendra priežastis, dėl kurios pagreitėja žmonių aterogenezė. Be to, kaip parodyta, dėl jo vaidmens vaskuliariniame endotelyje, NO prieinamumas moduliuoja lipoproteinų metabolizmą. Buvo paskelbta apie neigiamą koreliaciją tarp NO metabolinių produktų koncentracijos plazmoje ir bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų [LDL] cholesterolio kiekio plazmoje, tuo metu kai didelio tankio lipoproteinai [HDL] gerina hipercholesteroleminių subjektų vaskuliarinę funkciją. NO netekimas turi ryškų poveikį šios ligos vystymuisi. Cukrinis diabetas yra susijęs su padidintu sergamumu ir mirtingumu, sukeltu visų pirma aterosklerozės pagreitintu išsivystymu. Be to, pranešimai rodo, kad diabetas pažeidė plaučių funkcijas. Buvo pateiktas teiginys, kad atsparumas insulinui sąlygoja kvėpavimo takų uždegimą. Habib et al., Nitric Oxide Measurement From Blood To Lungs, Is There A Link? Pak J PhysioI 2007;3(1).
[0011] Azoto oksidas sintezuojamas endotelyje iš L-arginino veikiant azoto oksido sintazei (NO-sintazei). NO-sintazė yra skirtingų izoformų, įskaitant konstitutyvinę formą (cNOS) ir indukuojamą formą (iNOS). Konstutyvinė forma yra normaliose endotelinėse ląstelėse, neuronuose ir kai kuriuose kituose audiniuose.
[0012] Ypatingai praskiestos (arba ultra mažos) antikūnų, potencijuotų naudojant homeopatinę technologiją, formos terapinis veikimas buvo atrastas šio patentinio išradimo pateikėjo, Dr. Oleg I. Epshtein. JAV patentas Nr. 7582294 aprašo vaistą gėrybinės prostatos hiperplazijos ar prostatito gydymui, vartojant pagal homeopatinę metodiką aktyvuotą antikūnų prieš prostatos specifinį antigeną (PSA) formą. JAV patentas Nr. 7700096 aprašo pagal homeopatinę metodiką potencijuotą antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę formą. Pagal homeopatinę metodiką potencijuota antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę forma yra parduodama Rusijos Federacijoje ir kitose šalyse Impaza® pavadinimu.
[0013] TRUMPAS IŠRADIMO APRAŠYMAS
[0014] Pagal vieną aspektą šiame išradime pateikiama farmacinė kompozicija, skirta vartoti pacientui, sergančiam diabeto susirgimais arba kitais metaboliniais sutrikimais, kompozicija apima a) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formą ir b) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą.
[0015] Pagal vieną aspektą šiame išradime pateikiama farmacinė kompozicija, skirta vartoti pacientui, sergančiam diabeto susirgimais arba kitais metaboliniais sutrikimais, kompozicija apima a) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formą ir b) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą.
[0016] Viename variante farmacinė kompozicija pagal šio aspekto išradimą apima a) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formą ir b) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą, kur insulino receptoriaus molekulė sudaryta mažiausia iš vieno α-subvieneto ir mažiausia iš vieno β-subvieneto.
[0017] Viename variante farmacinė kompozicija pagal šio aspekto išradimą apima aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formą ar aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formą yra C12, C30 ir C200 homeopatinių praskiedimų mišinių formoje, impregnuotoje kietame nešiklyje, Aktyvuota-potencijuota antikūno prieš endotelinę NO-sintazę forma yra C12, C30 ir C200 praskiedimų pagal homeopatinę metodiką mišinių formoje, gali būti vėliau impregnuojama į kietą nešiklį.
[0018] Kitame variante farmacinė kompozicija pagal šio aspekto išradimą apima aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą yra C12, C30 ir C200 praskiedimų mišinių formoje impregnuotoje kietame nešiklyje. Aktyvuota-potencijuota antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą forma arba aktyvuota-potencijuota antikūno prieš žmogaus insulino receptorių forma yra CI2, C30 ir C200 praskiedimų pagal homeopatinę metodiką mišinių formoje, gali būti vėliau impregnuojama kietame nešiklyje.
[0019] Optimaliu atveju aktyvuota-potencijuota antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą forma ar aktyvuota-potencijuota antikūno prieš žmogaus insulino receptorių forma yra monokloninis, polikloninis ar natūralus antikūnas, dar geriau, polikloninis antikūnas. Viename variante pagal šio aspekto išradimą aktyvuota-potencijuota antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą forma arba aktyvuota-potencijuota antikūno prieš žmogaus insulino receptorių forma yra pagaminama panaudojant seką vieno po kito einančių 100-kartinių praskiedimų, susietų su kiekvieno praskiedimo purtymu.
[0020] Optimaliu atveju aktyvuota-potencijuota antikūno prieš endotelinę NO-sintazę forma yra monokloninis, polikloninis ar natūralus antikūnas, daug geriau, polikloninis antikūnas. Viename variante pagal šio aspekto išradimą aktyvuota-potencijuota antikūno prieš endotelinę NO-sintazę forma yra pagaminama panaudojant seką vieno po kito einančių 100-kartinių praskiedimų, susietų su kiekvieno praskiedimo purtymu
[0021] Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencįjuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formos, panaudojimą gydymui paciento, sergančio I tipo diabetu.
[0022] Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO sintazę formos, panaudojimą gydymui paciento, sergančio I tipo diabetu.
[0023] Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formos, panaudojimą gydymui paciento, sergančio II tipo diabetu.
[0024] Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formos, panaudojimą gydymui paciento, sergančio II tipo diabetu.
[0025] Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO sintazę formos, panaudojimą gliukozės kiekio kraujyje žinduoliuose sumažinimui.
[0026] Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formos panaudojimą sumažinti gliukozės kiekį kraujyje žinduoliuose.
[0027] Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formos, panaudojimą gydyti atsparumą insulinui žinduoliuose.
[0028] Kitu aspektu išradimas apima farmacinės kompozicijos, sudarytos iš a) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formos ir b) aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formos, panaudojimą gydyti atsparumą insulinui žinduoliuose.
[0029] Viename variante pagal šio aspekto išradimą įvedama nuo vienos iki dviejų vienetinių dozuotų aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formos formų ar aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formos formų ir nuo vienos iki dviejų vienetinių dozuotų aktyvuotos-potencijuotos antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formos formų, vartojant kiekvieną dozuotą formą nuo vieno iki keturių kartų per dieną. Geriausia, nuo vienos iki dviejų vienetinių dozuotų formų, kiekvienos iš jų sudarytos iš aktyvuotų-potencijuotų antikūnų formų, yra įvedamos du kartus per dieną.
[0030] TRUMPAS BRĖŽINIŲ FIGŪRŲ APRAŠYMAS
[0031] Fig. 1 iliustruoja tirtųjų preparatų poveikį į žiurkių, turinčių streptozotocinu sukeltą cukrinį diabetą, gliukozės kiekį kraujo plazmoje.
[0032] Fig. 2 iliustruoja tirtųjų preparatų poveikį 14-tą dieną po injekcijos į ploto po koncentracijos priklausomybės nuo laiko kreive (AUC) gliukozės tolerancijos tyrime su žiurkėmis, turinčiomis streptozotocinu sukeltą cukrinį diabetą.
[0033] Fig. 3 iliustruoja tirtųjų preparatų poveikį į žiurkių, turinčių streptozotocinu sukeltą cukrinį diabetą, gliukozės kiekį kraujo plazmoje.
[0034] Fig. 4 iliustruoja tirtųjų preparatų poveikį 28-tą dieną po injekcijos į ploto po koncentracijos priklausomybės nuo laiko kreive (AUC) gliukozės tolerancijos tyrime su žiurkėmis, turinčiomis spontaninį nuo insulino nepriklausomą cukrinį diabetą.
[0035] Fig. 5 iliustruoja gliukozės ir glikuoto hemoglobino kiekių pokyčius pacientams, sergantiems I tipo cukriniu diabetu, duodamų IR Ab + NOS Ab preparatų fone.
[0036] Fig. 6 iliustruoja gliukozės ir glikuoto hemoglobino kiekių pokyčius pacientams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu, duodamų IR Ab + NOS Ab preparatų fone.
[0037] IŠSAMUS IŠRADIMO APRAŠYMAS
[0038] Šis išradimas yra apibūdintas remiantis aprašymo gale pridėta apibrėžtimi. Dėl šios apibrėžties toliau einančiame terminų aprašyme pateikiami su ja susiję apibrėžimai.
[0039] Čia naudojamas terminas "antikūnas" reiškia imunoglobuliną, kuris specifiškai rišasi su kitos molekulės tam tikra erdvine ir poliarine struktūra (ir todėl apibrėžiamas kaip komplementarus su ja). Antikūnai, išvardinti apibrėžties punktuose, gali apimti visą imunoglobuliną arba jo fragmentus, gali būti natūralūs, polikloniniai ar monokloniniai ir gali apimti įvairias klases ar izotipus, tokius kaip IgA, IgD, IgE, IgGI, IgG2a, IgG2b and IgG3, IgM, ir t.t. Jų fragmentai gali apimti Fab, Fv and F(ab')2, Fab', ar panašūs. Singuliarinis "antikūnas" apima pliuralinius "antikūnus".
[0040] Terminas "aktyvuota-potencljuota forma" ar atitinkamai "potencijuota forma", čia minimų antikūnų atžvilgiu yra naudojamas bet kokio pradinio antikūno tirpalo homeopatinės potenciacijos produktui pažymėti. "Homeopatinė potenciacija" reiškia homeopatinių metodų panaudojimą homeopatinei potencijai suteikti pradinio tam tikros medžiagos tirpalo atžvilgiu. Nors ir nėra tuo apribota, "homeopatinė potenciacija" gali apimti, pavyzdžiui, pakartotinus vieną po kito einančius skiedimus, susietus su išoriniu apdorojimu, ypatingai vertikaliu (mechaniniu) purtymu. Kitaip tariant, pradinis antikūno tirpalas yra daug kartų skiedžiamas ir kiekvienas gautas tirpalas daug kartų vertikaliai purtomas pagal homeopatinę technologiją. Tinkamiausia pradinio antikūno tirpalo koncentracija tirpiklyje (geriau, vandenyje ar vandens-etilo alkoholio mišinyje) yra nuo apie 0,5 iki apie 5,0 mg/ml ribose. Tinkamiausia kiekvieno komponento, t.y. antikūno tirpalo, pagaminimo metodika yra pirminio matricinio antikūnų tirpalo (motininės tinktūros) mišinio trijų antikūno vandeninių ar vandeninių-alkoholinių praskiedimų, praskiestų 100¹², 100³º ir 100²ºº kartų, atitinkamai, kas yra ekvivalentiška 100-kartiniams homeopatiniams praskiedimams (CI2, C30 ir C200) panaudojimas arba pirminio matricinio antikūnų tirpalo mišinio trijų antikūno vandeninių ar vandeninių-alkoholinių praskiedimų, praskiestų 100¹², 100³º ir 100E50 kartų, atitinkamai, kas yra ekvivalentiška 100-kartiniams homeopatiniams praskiedimams (CI2, C30 ir C50) panaudojimas. Homeopatinės potenciacijos pavyzdžiai yra aprašyti JAV patentuose Nr. 7572441 ir 7582294, kurie yra įtraukti čia kaip literatūros šaltiniai ir anksčiau minėtam tikslui. Tuo metu kai terminas "aktyvuota-potencijuota forma" naudojamas apibrėžtyje, pavyzdžiuose yra naudojamas terminas "ultra mažos dozės". Terminas "ultra mažos dozės" tapo tiriamos srities terminu, kuris buvo sukurtas šioje mokslo srityje, atsiradusioje tiriant ir naudojant homeopatiniu būdu praskiestą ar potencijuotą medžiagos formą. Terminas "ultra maža dozė" ar "ultra mažos dozės" yra pilnai atitinkantis ir visų pirma yra sinonimas apibrėžtyje naudojamam terminui "aktyvuota-potencijuota" forma.
[0041] Kitaip tariant, antikūnas yra "aktyvuotos-potencijuotos" arba "potencijuotos" formos tuomet kai yra trys faktoriai. Pirma, "aktyvuota-potencijuota" antikūno forma yra homeopatijos srityje gerai žinomo gamybos proceso produktas. Antra, "aktyvuota-potencijuota" antikūno forma turi biologinį aktyvumą, nustatomą visų pripažintais moderniosios farmakologijos metodais. Ir trečia, "aktyvuotos-potencijuotos" antikūno formos turimas biologinis aktyvumas negali būti paaiškintas homeopatinio proceso galutinio produkto antikūno molekuline forma.
[0042] Pavyzdžiui, aktyvuota-potencijuota antikūnų forma gali būti gauta paveikiant pradinę išskirto antikūno molekulinę formą daugeliu vienas po kito einančių praskiedimų, susietų su išoriniu poveikiu, tokiu kaip mechaninis purtymas. Išorinis apdorojimas koncentracijos mažinimo eigoje gali būti taip pat atliktas, pavyzdžiui, veikiant ultragarso, elektromagnetiniais ar kitais fizikiniais veiksniais. V. Schwabe "Homeopathic medicines", M., 1967, JAV patentai Nr. 7229648 ir 4311897, kurie yra pridedami kaip literatūros šaltiniai pilnai ir minėtiems tikslams, aprašo tokius būdus, kurie yra visų pripažinti homeopatinės potenciacijos metodais homeopatijos srityje. Ši metodika duoda galimybę gauti vienodą pradinės molekulinės formos antikūno molekulių koncentracijos mažėjimą. Ši procedūra kartojama tol, kol pasiekiama norima homeopatinė potencija. Individualiam antikūnui reikiama homeopatinė potencija gali būti nustatyta atliekant tarpinių praskiedimų biologinį testavimą pagal norimą farmakologinį modelį. Nors tai ir neapriboja, "homeopatinis potencijavimas" gali būti pasiektas, pavyzdžiui, atliekant pakartotinus vienas po kito einančius skiedimus, susietus su išoriniu poveikiu, ypač vertikaliu (mechaniniu) purtymu. Kitaip tariant pradinis antikūno tirpalas yra skiedžiamas daug vienas po kito einančių kartų ir kiekvienas gautas tirpalas daug kartų vertikaliai purtomas pagal homeopatinės technologijos reikalavimus. Tinkamiausia pradinio antikūno tirpalo koncentracija tirpiklyje, geriau, vandenyje ar vandens-etilo alkoholio mišinyje yra nuo apie 0,5 iki apie 5,0 mg/ml ribose. Tinkamiausia kiekvieno komponento, t.y. antikūno tirpalo, pagaminimo metodika yra panaudojimas mišinio trijų antikūno vandeninių arba vandeninių-alkoholinių praskiedimų pirminio matricinio antikūno tirpalo, praskiestų 100¹², 100³º and 100²ºº kartų, kas yra ekvivalentiška 100-kartiniams homeopatiniams praskiedinams C12, C30, C200 pirminio matricinio tirpalo (motininės tinktūros) trijų vandeninių ar vandeninių-alkoholinių praskiedimų mišinį arba antikūnų, praskiestų 10012, 10030 ir 10050 kartų, atitinkamai, kas atitinka 100-kartiniams homeopatiniams praskiedimams C12, C30, C50, pirminio matricinio tirpalo (motininės tinktūros) trijų vandeninių ar vandeninių-alkoholinių praskiedimų mišinį. Pavyzdžiai, kaip gauti norimą potenciją yra pateikti, pavyzdžiui, v.s. Patent Nos. 7,229,648 ir 4,311,897, kurie yra įtraukti čia kaip literatūros šaltiniai ir anksčiau minėtam tikslui. Metodika, tinkama čia aprašytai, pritaikyta "aktyvuotai-potencijuotai"' antikūnų formai gauti, smulkiai aprašoma toliau.
[0043] Požiūris i žmonių homeopatinį gydymą yra gana kontraversiškas. Nepaisant to, kad šis išradimas susijęs su priimtomis homeopatinėmis metodikomis "aktyvuotai-potencijuotai" antikūnų formai gauti, jis nesiremia vien tik žmonių homeopatija aktyvumo požiūriu. Šios paraiškos pateikėjai netikėtai atrado ir, naudodami priimtus farmakologinius modelius, pakankamai aiškiai pademonstravo, kad tirpiklis, galiausiai gautas iš vienas po kito einančių antikūno pradinės molekulinės formos praskiedimų, turi apibrėžtą aktyvumą, nesusijusį su buvimu šio antikūno molekulinės formos pėdsakų tiksliniame praskiedime. Čia yra pateiktas "aktyvuotos-potencijuotos" formos antikūno biologinis aktyvumas naudojant visų pripažintus farmakologinius aktyvumo modelius tiek in vitro eksperimentuose, tiek ir in vivo tyrimuose su tinkamais gyvūnų modeliais. Toliau aprašyti eksperimentai pateikia biologinio aktyvumo įrodymus šiuose modeliuose. Žmonių klinikiniai tyrimai taip pat rodo, kad aktyvumas, pastebėtas bandymuose su gyvūnais, be to gali būti gerai pritaikomas žmonių terapijoje. Tyrimai su žmonėmis taip pat rodo, kad čia aprašytos "aktyvuotos-potencijuotos" formos gali būti tinkamos tam tikrų žmonių ligų arba sutrikimų, kurie medicinos moksle yra visuotinai priimti kaip patologinės būklės, gydymui.
[0044] Be to, apibrėžties antikūno "aktyvuota-potencijuota" forma apima tik tirpalus arba kietus preparatus, kurių biologinio aktyvumo negalima paaiškinti molekulinės formos antikūno, likusio iš pradinio, startinio tirpalo, biologiniu aktyvumu. Kitaip tariant, nors ir galima manyti, kad antikūno "aktyvuotoje-potencijuotoje"' formoje gali būti pradinės molekulinės formos antikūno pėdsakai, šios srities specialistai su tam tikru patikimumo laipsniu negalėtų priskirti stebimo biologinio aktyvumo priimtuose farmakologiniuose modeliuose likusio antikūno molekulinei formai dėl ypatingai mažų šio antikūno molekulinės formos koncentracijų, likusių po vienas po kito einančių praskiedimų. Nors išradimas ir nėra apribotas kokios nors konkrečios teorijos, šio išradimo "aktyvuotos-potencijuotos" formos antikūnų biologinis aktyvumas nėra priskirtinas antikūno pradinei molekulinei formai. Geriau, kai "aktyvuotos-potencijuotos" formos antikūnas yra skystoje arba kietoje formoje, kurioje molekulinės formos antikūno koncentracija yra žemiau visuotinai priimtų analitinių metodų, tokių kaip kapiliarinė elektroforezė arba didelio efektyvumo skysčių chromatografija, detektavimo ribos. Ypač gerai, kai "aktyvuotos-potencijuotos" formos antikūnas yra skystoje arba kietoje formoje, kurioje molekulinės formos antikūno koncentracija yra mažesnė už Avogadro skaičių. Terapinių medžiagų molekulinių formų farmakologijoje įprasta konstruoti dozės-atsako kreivę, kurioje braižoma farmakologinio atsako priklausomybė nuo subjektui skiriamos arba testuojamos in vitro veikliosios medžiagos koncentracijos. Mažiausias vaisto kiekis, kuris duoda kokį nors detektuojamą atsaką, yra žinomas kaip slenkstinė dozė. Ypatingai svarstytina ir pageidautina, kad "aktyvuotos-potencijuotos" formos antikūnai, turėtų molekulinės formos antikūno, jeigu aplamai jo turi, koncentraciją, mažesnę už molekulinės formos antikūno slenkstinę dozę duotam biologiniam modeliui.
[0045] Šis išradimas apima farmacinę kompoziciją, skirtą duoti pacientui, sergančiam diabeto ligomis ar kitais metaboliniais sutrikimais, apimantis a) antikūno aktyvuotą-potencijuotą prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formą ar antikūno aktyvuotą-potencijuotą prieš žmogaus insulino receptorių formą ir b) antikūno aktyvuotą-potencijuotą prieš endotelinę NO- sintazę formą. Kaip buvo pasakyta anksčiau, kiekvienas iš individualių derinio komponentų yra gerai žinomi kaip individualūs vaistai. Tokiu būdu, šio patentinio išradimo pateikėjai nelauktai nustatė, kad derinio davimas yra naudingas gydant pacientus, sergančius diabetu ir atsparumu insulinui, ir toliau mažina gliukozės kieki kraujyje. Nors pateikėjas nesurištas šia teorija "pagreitintojo" hipotezė teigia, kad I tipo cukrinis diabetas (DM) ir II tipo cukrinis diabetas yra tos pačios ligos, apibūdinamos atsparumu insulinui, kurių vystymąsi į I tipo DM ar II tipo DM nulemia paciento genotipas. Ši hipotezė nepaneigia autoimuninių procesų vaidmens; taigi, lieka abejonių dėl pirminio vaidmens. "Pagreitintojo" hipotezė skirsto cukrinį diabetą i I tipo diabetą ir II tipo diabetą pagal progresavimo greitį: sergantiems I tipo diabetu patologinių pakitimų greitas vystymasis nurodo klinikinių ligos simptomų patvirtinimo ankstyvą pradžią. Hipotezė buvo pasiūlyta 2001 ir iki šiol patvirtinta 6 nepriklausomų klinikinių tyrimų rezultatais (see Wilkin, T.J. The accelerator hypothesis: a review of the evidence for insulin resistance as the basis for type [1] as wel1 as type II diabetes. // International Journal for Obesity. 2009: Vol. 33 - p. 716-726.). Pagrindinį vaidmenį abiejų diabeto tipų patogenezėje vaidina atsparumas insulinui, kurio sumažėjimas sąlygoja abiejų I tipo diabeto ir II tipo diabeto klinikinės eigos sušvelnėjimą (ž. Cellular mechanisms of insulin resistance. World Congress on Insulin Resistance Syndrome, 2009, Diabetes Care. 2010: Vol. 33, N8, pp. 103-108.). Insulino β-subvieneto receptoriaus vaidmuo insulino signalo kelyje yra žinomas. Po insulino susijungimo su receptorium ir β-subvieneto aktyvavimo procesas galėjo eiti dvejomis kryptimis: fosfatidilinozitol 3-kinazė (PI 3-K) ar MAP kinazė (MAP-K). Pirmasis kelias atrodo reikalingas daugumos metabolinio ir antiapoptinių insulino poveikių realizavimui, ir alternatyvus kelias yra surištas su ne metaboliniais, proliferaciniais ir mitogeniniais poveikiais. Kas liečia atsparumą insulinui, buvo parodyta, kad tiktai metabolinis atsparumas insulinui, susijęs su β-subvieneto aktyvacija P13-K keliu, vaidina ypatingą vaidmenį nustatant cukrinio diabeto vystymąsi. (žr. Muntoni, S, Muntoni, S. Insulin Resistance: Pathophysiology and Rationale for Treatment, Ann. Nutr. Metab. 2011: Vol. 58, N1, pp. 25-36). Apibrėžties farmacinė kompozicija užtikrina poveikį metaboliniam insulino atsparumui.
[0046] Farmacinė kompozicija pagal šį išradimo aspektą gali būti skystos formos arba kietos formos. Visos farmacinėje kompozicijoje esančios antikūnų aktyvuotos-potencijuotos formos yra pagamintos iš pradinės molekulinės antikūno formos, panaudojant homeopatijos srityje priimtus būdus. Pradiniai antikūnai gali būti monokloniniai arba polikloniniai antikūnai, gauti žinomais būdais, pavyzdžiui tokiais, kaip aprašyti imunotechnikoje: Immunotechniques, G. Frimel, M., "Meditsyna", 1987, p. 9-33; "Hum. Antibodies. Monoclonal and recombinant antibodies, 30 years after" by Laffly E., Sodoyer R. - 2005 - Vol. 14. - N 1-2. P.33-55; abu jie pridedami kaip literatūros šaltiniai.
[0047] Monokloniniai antikūnai gali būti gaunami, pvz., panaudojant hibridomų technologiją. Pradinė proceso stadija apima imunizaciją, paremtą principais, jau ištobulintais gaminant polikloninius antiserumų preparatus. Kitos darbo stadijos apima hibridinių ląstelių, generuojančių identiško specifiškumo antikūnų klonus, paruošimą. Jų išskirstymas atliekamas naudojant tuos pačius metodus, kaip ir polikloninio antiserumo gavimo atveju.
[0048] Polikloniniai antikūnai gali būti gaunami panaudojant aktyviąją gyvūnų imunizaciją. Šiam tikslui, pavyzdžiui, tinkami gyvūnai (pvz. triušiai) gauna eilę atitinkamo antigeno, pavyzdžiui, ar NO-sintazės ir žmogaus insulino β-subvienetų C-galinio fragmento receptoriaus ar endote1inės NO-sintazės ir žmogaus insulino receptoriaus injekcijų. Gyvūno imuninė sistema generuoja atitinkamus antikūnus, kurie išskiriami iš gyvūnų žinomu būdu. Ši metodika duoda galimybę gauti monospecifiniu antikūnu praturtintą serumą. Jeigu norima, antikūnų turintis serumas gali būti gryninamas, pavyzdžiui, naudojant giminingumo chromatografiją, frakcionavimą nusodinant druska arba jonų mainų chromatografiją, Gautas išgrynintas antikūnu praturtintas serumas gali būti naudojamas kaip pradinė medžiaga antikūnų aktyvuotai-potencijuotai formai gauti. Tinkamiausia gauto pradinio antikūno tirpalo koncentracija tirpiklyje (geriau vandenyje arba vandens-etilo alkoholio mišinyje) yra nuo apie 0,5 iki apie 5,0 mg/ml.
[0049] Tinkamiausia kiekvieno komponento pagaminimo metodika yra panaudojimas mišinio trijų antikūno vandeninių arba vandeninių-alkoholinių praskiedimų pirminio matricinio antikūnų tirpalo, praskiesto atitinkamai 100¹², 100³º ir 100²ºº kartų, kas yra ekvivalentiška 100-kartiniams homeopatiniams praskiedimams C12, C30 ir C200. Norint pagaminti šio išradimo derinio kietą dozuotą vienetinę formą, nešiklio masė yra impregnuojama norimu praskiedimu, gautu homeopatinio proceso metu. Norint pagaminti šio išradimo derinio kietą dozuotą formą, nešiklio masė impregnuojama kiekvienu praskiedimu. Norimo derinio dozuotai formai paruošti tinka abi impregnavimo tvarkos.
[0050] Tinkamiausiame išradimo įgyvendinimo variante pradinė medžiaga aktyvuotai-potencijuotai formai, kurią apima šio išradimo derinys, gauti yra polikloninis gyvūne sukeltas antikūnas prieš atitinkamą antigeną, būtent žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą ar žmogaus insulino receptorių ir endotelinę NO-sintazę. Norint gauti polikloninių antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą norimas antigenas gali būti įvedamas kaip imunogenas laboratoriniam gyvūnui, geriausia triušiams. Peptidai, kuriems skiriamas ypatingas dėmesys, gali turėti mažiausia apie 3 aminorūgštis, paprastai mažiausia 10 bet kurioje sekos pusėje, geriausia turinčius mažiausia 3 aminorūgštis C-galinėje pusėje. Manoma, kad šios žmogaus insulino receptoriaus sekos yra ypatingai tinkami antigenai:
[0051] Visas žmogaus insulino receptoriaus α-subvienetas:
[0052] SEQ ID NO: 1
[0053]
[0054]
[0055]
[0056]
[0057] Žmogaus insulino receptoriaus α-subvieneto fragmentai:
[0058]
[0059]
[0060] Visas žmogaus insulino receptoriaus β-subvienetas:
[0061]
[0062]
[0063]
[0064]
[0065] Žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinio fragmento fragmentai:
[0066]
[0067]
[0068] Žmogaus insulino panaudojimas antigenu taip pat yra svarstomas. Tinkama seka tokiam antigenui yra ši:
[0069]
[0070]
[0071]
[0072]
[0073]
[0074]
[0075] Pradinių plolikloninių antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą pavyzdinė metodika gali būti aprašyta taip. Norint padidinti polikloninių antikūnų kiekį triušių kraujyje, buvo atliekamos 1-3 norimo antigeno intraveninės injekcijos triušiams ir po 7-9 dienų paimamas kraujas. Po imunizacijos kraujo mėginiai tiriami antikūno kiekiui nustatyti. Paprastai tirpaus antigeno maksimalus imuninės reakcijos lygis pasiekiamas po 40-60 dienų nuo pirmosios antigeno injekcijos. Pasibaigus pirmam imunizacijos ciklui, triušiams duodamas 30 dienų reabilitacijos laikotarpis, po kurio pakartotinai imunizacija atliekama kitomis 1-3 intraveninėmis injekcijomis.
[0076] Norimus antigenus turinčiam antiserumui gauti, paimamas imunizuotų triušių kraujas ir supilamas į 50 ml centrifugos mėgintuvėlį. Medine mentele nuimami ant mėgintuvėlio sienelių susidarę produkto gumulėliai ir į gumulą mėgintuvėlio centre įstatoma lazdelė. Po to kraujas patalpinamas į šaldytuvą nakčiai ir laikomas apie 40°C temperatūroje. Kitą dieną išimamas ant mentelės esantis gumulas ir likęs skystis centrifuguojamas 10 min esant 13000 apsisukimų. Skystas nuopilas yra reikiamas antiserumas. Gautasis antiserumas paprastai yra geltonos spalvos. Į antiserumą pridedama 20% NaN3 (koncentracija pagal masę), kad galutinė koncentracija būtų 0,02% ir laikomas užšaldytas -20°C temperatūroje (arba be NaN3 -70°C temperatūroje). Norint atskirti reikiamus antikūnus prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą iš antiserumo, tinka toliau aprašyta kietafazinės absorbcijos seka:
[0077] 10 ml triušio antiserumo praskiedžiama du kartus su 0,15 M NaCI, po ko pridedama 6,26 g Na2S04, sumaišoma ir inkubuojama 12-16 valandų 4°C temperatūroje. Nuosėdos nucentrifuguojamos, praskiedžiama 10ml fosfatinio buferio ir dializuojama prieš tą patį buferį per naktį kambario temperatūroje. Pašalinus nuosėdas, tirpalas supilamas į DEAE-celiuliozės kolonėlę, subalansuotą pagal fosfatinį buferį. Antikūno frakcija nustatoma matuojant eliuato optinį tankį esant 280 nm bangos ilgiui.
[0078] Išskirti negryninti antikūnai gryninami naudojant giminingumo chromatografijos metodą pririšant gautuosius antikūnus prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą, esantiems ant chromatografinės terpės netirpios matricos, o po to eliuuojant koncentruotais vandeniniais druskų tirpalais.
[0079] Gautasis buferinis tirpalas yra naudojamas kaip pradinis tirpalas homeopatinio skiedimo procese, naudojamam antikūnų aktyvuotai-potencijuotai formai paruošti. Tinkamiausia antigenu išgrynintų polikloninių triušio antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą pradinio matricinio tirpalo koncentracija yra nuo 0,5 iki 5,0 mg/ml, geriau, nuo 2,0 iki 3,0 mg/ml.
[0080] Polikloniniai antikūnai prieš endotelinę NO-sintazę taip pat gali būti gauti pagal analogišką metodologiją naudojant adjuvantą. Norint gauti polikloninius antikūnus prieš NO-sintazę, imunogenu (antigenu) galima naudoti visą toliau aprašytos sekos jaučio endotelinės NO-sintazės molekulę: SEQ ID NO: 15
[0081]
[0082]
[0083]
[0084]
[0085] Polikloniniai antikūnai prieš endotelinę NO-sintazę gali būti gauti naudojant visą šios sekos žmogaus NO-sintazės molekulę:
[0086]
[0087]
[0088]
[0089]
[0090]
[0091]
[0092] Šios endotelinės NO-sintazės sekos, manoma, yra ypatingai tinkami antigenai:
[0093]
[0094] Kiekvieno derinio komponento aktyvuota-potencijuota forma gali būti pagaminama iš pradinio tirpalo, panaudojant homeopatinį potencijavimą, geriausia - naudojant proporcinį koncentracijos mažinimo metodą, darant kiekvieno pirmiau pagaminto tirpalo (pradedant nuo pirminio tirpalo) 1 dalies serijinius praskiedimus 9 dalimis (10-kartinis praskiedimas) ar 99 dalimis (100-kartinis praskiedimas) ar 999 dalimis (1000-kartinis praskiedimas) neutralaus tirpiklio, susietą su išoriniu poveikiu. Geriausia, kai išorinis poveikis yra daugkartinis kiekvieno praskiedimo vertikalus purtymas (dinamizacija). Geriau, kad kiekvienam kitam praskiedimui būtų naudojamos atskiros talpos iki reikalaujamo potencijos lygio ar praskiedimo koeficiento. Šis būdas yra gerai žinomas homeopatijos srityje. Žr., pavyzdžiui, V. Schwabe "Homeopathic medicines", M., 1967, p. 14-29, kuris čia duodamas kaip literatūros šaltinis minėtam tikslui.
[0095] Pavyzdžiui, norint pagaminti 12-ą šimtakartinį praskiedimą (pažymėtą CI2), viena pradinio matricinio antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą tirpalo, kurio koncentracija 3,0 mg/ml, dalis praskiedžiama 99 dalimis neutralaus vandeninio ar vandeninio-alkoholinio tirpiklio (geriausia, 15% etilo alkoholio) ir purtoma vertikaliai daug kartų (10 ir daugiau), gaunant 1-ą šimtakartinį praskiedimą (pažymėtą C1). 2-as šimtakartinis praskiedimas (C2) gaunamas iš 1-jo šimtakartinio praskiedimo C1. Ši procedūra kartojama 11 kartų, gaunant 12-ą šimtakartinį praskiedimą C12. Taigi, 12-as šimtakartinis praskiedimas C12 atitinka tirpalą gautą atlikus 12-ą serijinių praskiedimų paėmus vieną dalį pradinio matricinio antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą tirpalo, kuriame antikūnų koncentracija yra 3,0 mglml, su 99 dalimis neutralaus tirpiklio skirtingose talpose, kuris yra ekvivalentiškas 100-kartiniam homeopatiniam praskiedimui C12. Panašios procedūros naudojant atitinkamą praskiedimo koeficientą yra atliekamos norimiems C30 ir C200 praskiedimams gauti.
[0096] Tarpiniai praskiedimai gali būti naudojami aktyvumui pagal norimą biologinį modelį tyrimams. Tinkamiausios aktyvuotos-potencijuotos formos abiems antikūnams, įeinantiems į šio išradimo derinį, yra praskiedimų C12, C30 ir C200 mišinys. Naudojant veikliosios medžiagos kaip biologiškai aktyvaus skysto komponento įvairių homeopatinių praskiedimų (pirmiausia 100-kartinių) mišinį, kiekvienas kompozicijos (pavyzdžiui, C12, C30, C200 ) komponentas pagaminamas atskirai pagal anksčiau aprašytą metodiką, kol gaunamas priešpaskutinis praskiedimas (pvz., iki C11, C29 ir C199, atitinkamai) ir tada viena kiekvieno komponento dalis įdedama į vieną talpą pagal mišinio kompoziciją ir sumaišoma su reikiamu kiekiu tirpiklio (pavyzdžiui, su 97 dalimis 100-kartiniam praskiedimui).
[0097] Galima naudoti veikliąją medžiagą kaip įvairių homeopatinių praskiedimų mišinį, pvz. dešimtkartinių ir/ar šimtakartinių (D 20, C30, C100 ar C12, C30, C50 ir t.t.), kurių veiksmingumas eksperimentiškai patvirtintas tiriant praskiedimą pagal tinkamą biologinį modelį, pavyzdžiui, pagal čia pateikiamų pavyzdžių modelius.
[0098] Potencijavimo ir koncentracijos mažėjimo eigoje purtymas vertikalia kryptimi gali būti keičiamas išoriniu poveikiu ultragarsu, elektromagnetiniu lauku ar bet kuria panašia homeopatijos srityje priimta išorinio poveikio priemone.
[0099] Geriau, farmacinė kompozicija pagal išradimą gali būti skysta ar kieta vienetinė dozuota forma. Farmacinės kompozicijos priimtina skystoji forma yra geriau santykiu 1:1 aktyvuotos potencijuotos antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formos ir aktyvuotos potencijuotos antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę formos mišinys. Pageidautinas skystas nešiklis yra vanduo ar vandens-etilo alkoholio mišinys.
[0100] Geriau, farmacinės kompozicijos kietoji vienetinė dozuota forma pagal išradimą gali būti gaunama naudojant impregnavimui kietą farmaciniu požiūriu priimtiną nešiklį maišant su aktyvuotos-potencijuotos formos vandens ar vandens-alkoholio tirpalų komponento mišiniu, pirmiausia 1:1 santykiu, ir naudojama skystoje dozuotoje formoje. Iš kitos pusės, nešiklis gali būti impregnuotas nuosekliai kiekvienu reikiamu atskiedimu. Abi impregnavimo tvarkos yra priimtinos.
[0101] Pageidautina kietos dozuotos formos farmacines kompozicijas gaminti iš farmaciniu požiūriu priimtino nešiklio granulių, kurios prieš tai buvo prisotintos aktyvuotos-potencijuotos antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą formos ir aktyvuotos-potencijuotos antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę formos vandeniniais arba vandeniniais-alkoholiniais praskiedimais. Kieta dozuota forma gali būti bet kokios farmacijoje žinomos formos, įskaitant tabletę, kapsulę, piliulę ir kitas. Neaktyviomis farmacinėmis sudedamosiomis dalimis galima naudoti gliukozę, sacharozę, maltozę, amilumą, izomaltozę, izomaltą ir kitus mono-, oligo- ir polisacharidus, naudojamus vaistų gamyboje, o taip pat ir ankščiau minėtų neaktyvių farmacinių sudedamųjų dalių su kitomis farmaciniu požiūriu priimtinomis pagalbinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, izomaltu, krospovidonu, natrio ciklamatu, natrio sacharinu, bevandene citrinų rūgštimi ir t.t., įskaitant lubrikantus, disintegrantus, rišiklius ir nuspalvinančius agentus. Tinkamiausi nešikliai yra laktozė ir izomaltas. Į farmacinę dozuotą formą taip pat gali įeiti standartinės farmacinės pagalbinės medžiagos, pavyzdžiui, mikrokristalinė celiuliozė ir magnio stearatas.
[0102] Norint pagaminti kietą peroralinę formą, 100-300 μm dydžio laktozės granulės impregnuojamos antikūnų prieš histaminą aktyvuotos-potencijuotos formos, antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą aktyvuotos-potencijuotos formos ir antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotos potencijuotos formos vandens ar vandens-alkoholio tirpalais santykiu 1 kg antikūno tirpalo nuo 5 iki 10 kg laktozės (nuo 1:5 iki 1:10). Impregnavimui gauti, laktozės granulės laikomos iki įsotinimo suskystintame verdančiame sluoksnyje verdančio sluoksnio įrenginyje (pavyzdžiui, "Hüttlin Pilotlab" by Hüttlin GmbH), po to džiovinamos pašildyto oro srove mažesnėje nei 40°C temperatūroje. Nustatytas išdžiovintų granulių kiekis (nuo 10 iki 34 masės dalių), įsotintų antikūnų aktyvuota-potencijuota forma, patalpinamas į maišytuvą ir sumaišoma su nuo 25 iki 45 masės dalių "neprisotintos" grynos laktozės (naudojama kainos sumažinimui ir bei technologinio proceso supaprastinimui ir pagreitinimui ne sumažinant gydymo veiksmingumo) kartu su nuo 0,1 iki 1 masės dalies magnio stearato ir nuo 3 iki 10 masės dalių mikrokrlstalinės celiuliozės. Gauta tablečių masė vienodai išmaišoma ir daromos tabletės tiesioginio sauso presavimo būdu (pvz. Korsch -XL 400 tablečių presu) suformuojant nuo 150 iki 500 mg apvalias tabletes, geriausia 300 mg. Pagaminus tabletes, gaunamos 300 mg piliulės, kurios įsotintos vandeniniu alkoholiniu tirpalu (3,0 - 6,0 mg/piliulei) derinio, sudaryto iš antikūnų prieš žmogaus insulino receptoriaus (-subvieneto C-galinį fragmentą aktyvuotos-potencijuotos formos ir antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę aktyvuotos-potencijuotos formos. Kiekvienas komponentas, naudotas impregnuoti nešiklį, yra 100-kartinių homeopatinių praskiedimų, geriausia C12, C30 ir C50 mišinio ar 100-kartinių homeopatinių praskiedimų C12, C30 ir C200 mišinio formos.
[0103] Nors išradimas ir nėra apribotas kokios nors konkrečios teorijos, manoma, kad čia aprašytos aktyvuotos-potencijuotos antikūnų formos neturi tokio šio antikūno molekulinės formos kiekio, kad jo pakaktų biologinim aktyvumui, kurį būtų galima priskirti tokiai formai. Šio išradimo vaistinio derinio biologinis aktyvumas plačiai parodytas pridedamais pavyzdžiais.
[0104] Farmacinė kompozicija pagal šį išradimą gali būti panaudota pacientų, sergančių bet kurio tipo diabetu, gydymui.
[0105] Minėtoji farmacinė kompozicija gali būti naudojama cukrinio diabeto gydymui kaip hiperglikemijos monoterapija ir kompleksiniame gydyme kaip priedas insulino pakaitiniam gydyme; ir/ar su peroraliniais hipoglikeminiais agentais, tokiais kaip biguanidai (metforminas); sulfonilkarbamidai (glibenklamidas, glipizidas, gliklazidas, glikvidonas, glimepiridas): tiazolidindionai (roziglitazonas); α-gliukozidazės slopintojai (akarbozė) ir t.t., taip pat kaip priedas palydinčiajam gydymui cukrinio diabeto, kad apsaugotų nuo diabeto komplikacijų.
[0106] Kaip parodyta pridėtuose pavyzdžiuose, kompozicijos pagal išradimą vartojimas tokiems pacientams pagerina gliukozės lygį kraujyje.
[0107] PAVYZDŽIAI
[0108] 1 pavyzdys
[0109] Abiejuose eksperimentiniuose tyrimuose tiriami ultra mažų dozių antikūnų prieš insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą, išgrynintų ant antigeno remiantis giminingumu, gautų pradinio matricinio tirpalo 100¹², 100³º, 100²ºº kartų superpraskiedimu (ULD anti-IR), ultra mažų dozių antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę, išgrynintų ant antigeno remiantis giminingumu, gautų pradinio matricinio tirpalo 100¹², 100³º, 100²ºº kartų superpraskiedimu (ULD anti-ULD anti-eNOS), taip pat ir ultra mažų dozių antikūnų prieš insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą ir ultra mažų dozių antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę (ULD anti-IR + ULD anti-eNOS) poveikiai.
[0110] Pagal pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) kriterijus cukrinis diabetas (I ir II tipai) charakterizuojamas gliukozės kiekio kraujyje padidėjimu (hiperglikemija) ir gliukozės tolerancijos sutrikimu. Pastarasis gali būti sukeltas nenormalia insulino sekrecija ir/ar sumažėjusiu periferinių audinių jautrumu insulinui. Gliukozės tolerancijos testas, pagrįstas kūno audinių gebėjimo sunaudoti gliukozę dinaminiu įvertinimu, yra jautrus būdas įvertinti kūno audinių gliukozės tolerancijos sutrikimą.
[0111] 1 tyrimas
[0112] Šiame tyrime buvo panaudota 150 Wistar žiurkių patinėlių (svoris tyrimo pradžioje buvo 250-300g, 3,5-4 mėnesių amžiaus). 10 žiurkių buvo sveikos. Likusioms intraveniniu būdu buvo suleista 50 mg/kg streptozotocino dozė (eksperimentinis cukrinio diabeto modelis). Praėjus 72 valandoms po streptozotocino injekcijos, buvo atrinktos žiurkės, kurių gliukozės kiekis plazmoje ne mažesnis nei 12 mmol/l, padalintos į 7 grupes (po 20 žiurkių kiekvienoje grupėje), kurioms 21-os dienos laikotarpiu buvo duodamas distiliuotas vanduo (5 ml/kg/per dieną, vieną kartą per dieną, į skrandį), insulinas® (8 vienetai/kg/per dieną, suleidžiant po oda), Rosiglitazonas® (8 mg/kg/per dieną, du kartus per dieną, į skrandį), ULD anti-IR (2,5 mg/kg/per dieną 5 ml/kg/per dieną tūryje, vieną kartą per dieną, į skrandį), ULD anti-IR + ULD anti-eNOS (5 ml/kg/per dieną, vieną kartą per dieną, į skrandį) ir taip pat Rosiglitazonas® ir insulinas® kartu, arba ULD anti-IR + ULD anti-eNOS ir insulinas® pagal režimus, atitinkančius kiekvieną preparatą (kaip aprašyta anksčiau). Sveikos žiurkės gavo tą patį distiliuoto vandens tūrį. 7-tą, 14-tą ir 21-ą preparato įvedimo dienomis žiurkėms buvo matuojamas gliukozės kiekis kraujo plazmoje neėdus fermentiniu metodu (gliukozės oksidazės metodu) naudojant "gliukozės FKD" rinkinius (Rusija).
[0113] Peroralinis gliukozės tolerancijos testas (OGTT) buvo atliekamas 14-tą tyrimo dieną (14-tą preparato gavimo dieną) standartiniu metodu (Du Vigneaud and Karr, 1925). Žiurkėms 18 valandų buvo neduodama vandens. Šešiasdešimt minučių prieš tyrimą joms paskutini kartą buvo duota tiriamosios medžiagos. Sveikos žiurkės gavo tą patį distiliuoto vandens tūrį. Gliukozė buvo įvedama peroraliniu būdu 50 % (pagal masę) vandeninio tirpalo pavidalu (1 g/kg žiurkės svorio). Gliukozės kiekis serume kraujo mėginyje iš uodegos venos buvo matuotas naudojant "Gliukozės FKD" rinkinį (OOO "Pharmaceutical and clinical diagnostics, Rusija, www.fkd.ru) po 0, 30, 60, 90, 120 min. Buvo skaičiuojami plotų po gliukozės koncentracijos kraujyje priklausomybės nuo laiko kreive vidurkiai (AUC).
[0114] Streptozotocino injekcijos žymiai padidino gliukozės kieki žiurkių kraujo plazmoje lyginant su sveikais gyvūnais (18 mmol/l lyginant su 3,5 mmol/l, p <0,05). ULD anti-IR grupėje 7-ą, 14-ą ir 21-ą preparato įvedimo dienomis gliukozės kiekis vidutiniškai 22-28 % buvo mažesnis nei kontrolinėje grupėje, tačiau skirtumai nepasiekė statistiškai patikimo lygio. ULD anti-IR ir anti-eNOS derinys buvo veiksmingesnis; gliukozės kiekio sumažėjimas 14-tą ir 21-ą eksperimento dieną buvo atitinkamai 47% ir 42% (p <0,05 lyginant su kontrole). Etaloninis preparatas (Rosiglitazonas) taip pat sumažino gliukozės kieki 14-tą ir 21-ą eksperimento dieną; be to poveikis pasiekė statistinį reikšmingumą tik 14-tą eksperimento dieną (36%, p<0,05 lyginant su kontrole).
[0115] Insulinas, suleistas imant ½ veiksmingos dozės (parinkta preliminariniame tyrime) efektyviausiai mažino gliukozės kiekį per visus stebėjimo laikotarpius (iki sveikųjų žiurkių kontrolės lygio) (1. Fig.). Reikia atsižvelgti, kad tyrime buvo naudojamas trumpo veikimo insulinas, o gliukozės kiekis plazmoje buvo matuojamas praėjus 1 valandai po injekcijos, kas taip pat turėjo įtakos 12 insulino dozės poveikiui į gliukozės kiekį plazmoje. Dėl to jo fone nebuvo galima gerai nustatyti, koks yra insulino ir rosiglitazono arba insulino ir ULD anti-IR + anti-eNOS bendro vartojimo poveikis.
[0116] Gliukozės tolerancijos sutrikdymas (gliukozės, kurią sunaudoja kūnas, sumažėjimas) yra vienas iš svarbiausių cukrinio diabeto diagnostinių ir gydymo rodiklių. Sveikųjų gyvūnų atveju peroraliniame gliukozės tolerancijos teste (14-tą preparatų leidimo dieną) kompleksinis preparatas ULD anti-IR + ULD anti-eNOS ir insulinas veiksmingiausiai padidino gliukozės toleranciją, kai buvo įvedamas vienas. Rosiglitazonas taip pat sumažino plotą po gliukozės koncentracijos kraujyje priklausomybės nuo laiko kreive (padidinta gliukozės tolerancija), tačiau jo veiksmingumas nebuvo statistiškai reikšmingas, lyginant su kontroline grupe (2. Fig.).
[0117] 2 tyrimas
[0118] Šiame tyrime buvo panaudoti 36 Goto-Kakizaki žiurkių patinėliai (svoris tyrimo pradžioje buvo 250-280g, 10-12 savaičių amžiaus). Šios linijos žiurkės pasižymi nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto savaiminiu atsiradimu. Gyvūnai buvo padalinti į 3 grupes (po 12 gyvūnų kiekvienoje grupėje) ir 28 dienas gavo arba distiliuotą vandenį (5 mllkg, vieną kartą per dieną, į skrandį) arba ULD anti-IR (2,5 mglkg, vieną kartą per dieną, į skrandį) arba ULD anti-IR + ULD anti-eNOS (5 mglkg, vieną kartą per dieną į skrandį), Gliukozės kiekis kraujo plazmoje buvo matuotas gliukozės analizatoriumi (Beckman, Fullerton, Kalifornija, JAV) prieš pradedant preparatų įvedimą ir 4-ą, 8-ą, 12-ą, 16-ą, 20-ą, 24-ą, 28-tą preparato įvedimo dienomis. 28-tą dieną buvo atliktas gliukozės tolerancijos tyrimas (gliukozė, peroraliniu būdu, 1 g/kg).
[0119] ULD anti-IR injekcijos lėmė žymų (p<O,05) gliukozės kiekio žiurkių kraujo plazmoje sumažėjimą, tačiau ULD anti-IR + ULD anti-eNOS komplekso panaudojimas buvo veiksmingesnis (p<O,OOI lyginant su kontrole) (3. Fig.).
[0120] Rezultatai buvo patvirtinti duomenims, gautais atliekant gliukozės tolerancijos testą, kuris buvo vykdomas 28-tą preparatų įvedimo dieną (4. Fig.). ULD anti-IR injekcijos padidino gliukozės toleranciją (statistiškai nereikšmingą sumažėjimą 44% AUC lyginant su kontrole). Tuo pačiu metu šio parametro (AUC) sumažėjimas, kurį sukėlė ULD anti-IR + ULD anti-eNOS komplekso suleidimas, buvo 62 % ir jis buvo statistiškai reikšmingas, lyginant su kontrole (p<O,05).
[0121] 2 pavyzdys
[0122] Klinikiniai tyrimai derinio, sudaryto iš antikūnų prieš insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą ultra mažų dozių (ULD anti-IR) ir antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę ultra mažų dozių (ULD anti-eNOS), kiekviena jų homeopatinių atskiedimų C12, C30 ir C200, impregnuotų izomalte, vandens-alkoholio mišinio formoje, buvo atliekami su žmonėmis.
[0123] Atviro žymėjimo nepalyginamieji ULD anti-IR + ULD anti-eNOS veiksmingumo ir saugumo tyrimai pacientams, sergantiems I tipo cukriniu diabetu (DM), apėmė pacientus su I tipo DM nuo lengvo iki vidutinio sunkumo be rimtų makro- ir mikrovaskulinės patologijos diagnozėmis. Po to kai buvo gautas pacientų savanoriškas informuotas sutikimas dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, buvo atliktas pirminis tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti, ar pacientas atitinka įtraukimo/atmetimo kriterijus. Prieš atliekant tyrimus, buvo duotas dviejų savaičių "išplovimo"' laikotarpis, kurio metu buvo atliktas pacientų sveikatos patikrinimas (nusiskundimai, glikemija nevalgius, glikuotas hemoglobinas, paros glikemijos profilis ir lipoproteinograma, taip pat ir gydymo veiksmingumas ir saugumas buvo vertinami). 12-os savaičių tyrime pagrindiniai galutiniai taškai buvo matuojami per "išplovimo" savaites, po to po 6 ir 12 savaičių gydymo. 4 pacientams "išplovimo"' laikotarpiu ir tyrimų pabaigoje buvo atliekamas pastovus glikemijos lygio stebėjimas CGMS sistema. Nepertraukiama gliukozės matavimo sistema (CGMS) leidžia kontroliuoti gliukozės kiekį 3 dienų laikotarpyje. Tyrimų rezultatai parodo, kaip keičiasi gliukozės kiekis per 3 dienas, priklausomai nuo gydymo insulinu ir gyvenimo būdo. Šie duomenys padeda nustatyti didelio ar mažo gliukozės kiekio laikotarpius priklausomai nuo dietos, medikamentų gavimo ar fizinio krūvio. Sistema grafinėje formoje rodo minimalų gliukozės kiekį 2,2 mmol/l, maksimalias reikšmes iki 22,2 mmol/l, ir taip pat paros gliukozės kiekio kraujyje vidurkį.
[0124] Pacientai, sergantys I tipo DM, vidutinio sunkumo, nepakankamumo stadijoje, gavo standartinį gydymą insulinu prieš tyrimą ir tyrimo laikotarpiu:
[0125] 1. Ilgo veikimo insulinai (Protaphanas®, Lantusas®) vidutinėmis dozėmis nuo 12 iki 26 vienetai/per dieną.
[0126] 2. Trumpo veikimo insulinai (Apidra®, Novorapidas®, Aktropidas® ) vidutinėmis dozėmis:
[0127]
[0128] Patvirtinus paciento galimybę dalyvauti, pacientas yra įjungiamas į tyrimus ir papildomai prie standartinio I tipo DM gydymo gavo ULD anti-IR + ULD anti-eNOS preparatus; vartojimo režimas priklausė nuo I tipo DM sunkumo ir kompensacijos laipsnio. Pacientai, įjungti į tyrimus, buvo gydomi ULD anti-IR + ULD anti-eNOS preparatais skirtingomis dozėmis:
[0129] 1. Keturi pacientai - po 1 tabletę 4 kartus dienoje 8:00 ryte, 12:00 po pietų, 6:00 vakare, 10:00 vakare.
[0130] 2. Du pacientai - po 1 tabletę 2 kartus dienoje 8:00 ryte, 6:00 vakare.
[0131] 3-ą ir 8-ą savaitę buvo kontroliuojamas taip pat paros glikemijos profilis (aštuonių taškų matavimas) ir su pacientais kontaktuojama telefonu ("vizitai" telefonu). Klinikiniai patikrinimai buvo atliekami kiekvieną savaitę. Iš viso pacientai buvo stebimi 14 savaičių.
[0132] Šeši pacientai buvo įjungti į tyrimus, penki jų užbaigė pilnai pagal tyrimo protokolą. Glikemijos įvertinimas buvo atliekamas aštuonių taškų paros gliukozės profiliu įjungimo etape ir po 3, 6 ir 12 gydymo savaičių. Glikuoto hemoglobino kiekis buvo nustatytas įjungimo etape ir po 12 savaičių gydymo.
[0133] Visi pacientai, sergantys I tipo DM, įjungti į tyrimus, pastebėjo, kad po 6 savaičių gydymo tiriamais vaistais paros glikemija turėjo tendenciją mažėti. Pagal aštuonių taškų paros gliukozės profilį buvo užregistruotas vidutinis 20% glikemijos sumažėjimas pacientams, sergantiems I tipo DM. Po 12 savaičių gydymo glikuoto hemoglobino buvo vidutiniškai 10-15% mažiau lyginant su įjungimo etapo reikšme.
[0134] Pagal nepertraukiamo gliukozės matavimo sistemos (CGMS) rezultatus 3-jų mėnesių gydymas ULD anti-IR + ULD anti-eNOS visiems pacientams sumažino vidutinę paros glikemiją ir glikemijos minimumo ir maksimumo svyravimus lyginant su įjungimo etapo duomenimis 15-20%. Pacientui No. 103, sergančiam I tipo DM, nepakankamumo stadijoje, buvo nelauktai stebimas žymus paros glikemijos sumažėjimas 48% (1 savaitė - 8,0 mmol/L, 12 savaičių - 4,8 mmol/L), kas pareikalavo insulino terapijos korekcijos ( trumpo veikimo insulino paros dozės sumažinimas iki 8 vienetai/per dieną). Vidutinio gliukozės kiekio kraujyje ir glikuoto hemoglobino kitimai parodyti 5 Fig.
[0135] Tyrimų eigoje nebuvo užregistruota jokių šalutinių poreikių poveikių, įskaitant rimtus, kas rodo preparatų saugumą.
[0136] 3 pavyzdys
[0137] Klinikiniai tyrimai derinio, sudaryto iš antikūnų prieš insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą ultra mažų dozių (ULD anti-IR) ir antikūnų prieš endotelinę NO-sintazę ultra mažų dozių (ULD anti-eNOS), kiekviena jų homeopatinių atskiedimų C12, C30 ir C200, impregnuotų izomalte, vandens-alkoholio mišinio formoje, buvo atliekami su žmonėmis.
[0138] Atviro žymėjimo nepalyginamieji ULD anti-IR + ULD anti-eNOS veiksmingumo ir saugumo tyrimai pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu (DM), apėmė pacientus su 2 tipo DM nuo lengvo iki vidutinio sunkumo be rimtų makro- ir mikrovaskulinių patologijų diagnozėmis, kurie gavo vidutinę metformino terapinę dozę. Po to kai buvo gautas pacientų savanoriškas informuotas sutikimas dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, buvo atliktas pirminis tyrimas, turintis tikslą nustatyti, ar pacientas atitinka įtraukimo/atmetimo kriterijus. Patvirtinus galimybę dalyvauti tyrimuose, pacientas gavo 1 tabletę Subbetta 4 kartus per dieną papildomai šalia standartinio 2 tipo DM gydymo. Prieš atliekant tyrimus buvo duotas dviejų savaičių "išplovimo" laikotarpis, kurio metu buvo atliktas pacientų sveikatos patikrinimas (nusiskundimai, glikemija nevalgius, glikuotas hemoglobinas, paros glikemijos profilis ir lipoproteinograma, atsparumo insulinui indekso rodikliai (HOMA), taip pat ir gydymo veiksmingumas ir saugumas buvo vertinamas). 12-os savaičių tyrime pagrindiniai galutiniai taškai buvo išmatuoti per "išplovimo"' savaites, po to 6-ą ir 12-ą gydymo savaites. 4 pacientams "išplovimo" laikotarpiu ir tyrimų pabaigoje buvo atliekamas nepertraukiamas glikemijos lygio stebėjimas CGMS sistema. 3-ią ir 8-ą savaitę aštuonių taškų glikemijos profilis papildomai buvo kontroliuojamas ir atliekami telefoniniai "vizitai". Klinikinė būklė stebima kiekvieną savaitę. Iš viso pacientas buvo stebimas 14 savaičių.
[0139] Vienuolika pacientų, sergančių 2 tipo DM nepakankamumo stadijoje, buvo įjungti į tyrimą. Vienas pacientas savanoriškai pasitraukė iš tyrimo. Likę pacientai tęsė gydymą. Pagal aštuonių taškų paros profilio duomenis pacientams, sergantiems 2 tipo DM, 6-ą savaitę buvo registruojamas vidutinis glikemijos sumažėjimas 20%. 12-ą savaitę buvo nustatytas vidutinis glikuoto hemoglobino sumažėjimas 15-19% lyginant su įjungimo etapo reikšme.
[0140] 12 savaičių laikotarpiu VISŲ pacientų kraujo testo parametrai (eritrocitai, hemoglobinas, leukocitai, trombocitai, leukocitų formulė, ESR), lipoproteinograma, EKG, hepatinės funkcijos tyrimas (ALT, AST, bilirubinas ir jo frakcijos) pasiliko normos ribose. Atsparumas insulinui, nustatytas HOMA-IR testu, sumažėja vidutiniškai 17-19% lyginant su įjungimo etapo reikšme.
[0141] 12 savaičių trukmės tyrime nebuvo užregistruota jokių pašalinių poveikių, įskaitant rimtus, kas rodo preparatų saugumą. Jokių nenormalumų kepenų veikloje taip pat nebuvo pastebėta.
[0142] Vidutinio gliukozės kiekio kraujyje ir glikuoto hemoglobino kiekio kitimai yra parodyti 6 Fig.
[0143] 4 pavyzdys
[0144] Pacientas X. (vyras, 74 metų amžiaus), diagnozuotas II tipo diabetas, gaudavo 5 mg dozę maninilo (Glibenclamide, Berlin Chemie) 2 kartus per dieną. Nepaisant gaunamo gydymo prieš trejus metus ant kulniakaulio kaulo pasirodė gili nekrotinė pėdos opa. Pacientas buvo du kartus hospitalizuotas chirurginėje palatoje; tokiu būdu, gydymas nedavė žymesnio pagerėjimo. Apibrėžties farmacinė kompozicija, 250 mg tabletė, apimanti aktyvuotą-potencijuotą antikūnų prieš insulino receptoriaus (-subvieneto C-galą (Ab IR) formą ir endotelinę NO-sintazę (Ab NOS) formą (ultra mažos dozės), impregnuotą ant izomalto kaip vandens-etanolio homeopatinių praskiedimų C12, C30, C200 (Ab RI + Ab NOS) mišinį buvo duodama papildomai šalia gydymo maninilu. Po vieno mėnesio gydymo maninilo® dozė sumažinama iki 5 mg per dieną (viena tabletė prieš miegą). Gliukozės kiekis kraujyje sumažėjo iki normalaus dydžio (nuo 8-10 mmol/l iki 5-6 mmol/l). Šis gydymas sustabdė pėdos opos vystymąsi. Opa apsivalė nuo nekrotinės masės ir pasidengė odele. Apžiūrėjus pėdą matome, kad opa dingo, ant kulniakaulio kaulo stebima pleiskanotos odos apvali balta sritis (3,5 cm skersmens).
1. Farmacinė kompozicija, apimanti a) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formą ir b) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą.
2. Farmacinė kompozicija, apimanti a) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-terminalinį fragmentą formą ir b) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą.
3. Farmacinė kompozicija pagal 1 punktą, apimanti a) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš žmogaus insulino receptorių formą ir b) aktyvuotą-potencijuotą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę formą, b e s i s k i r i a n t i tuo, kad insulino receptoriaus molekulė yra sudaryta iš vieno α-subvieneto ir vieno β-subvieneto.
4. Farmacinė kompozicija pagal 1 punktą, b e s i s k i r i a n t i tuo, kad apima farmaciniu požiūriu priimtiną kietą nešiklį ir a) aktyvuotą-potencijuotą formą antikūno prieš žmogaus insulino receptoriaus β-subvieneto C-galinį fragmentą C12, C30 ir C200 homeopatinių praskiedimų, impregnuotų į minėtąjį kietą nešiklį, mišinio formoje ir b) aktyvuotą-potencijuotą formą antikūno prieš endotelinę NO-sintazę C12, C30 ir C200 homeopatinių praskiedimų, impregnuotų į minėtąjį kietą nešiklį, mišinio formoje.
5. Farmacinė kompozicija pagal vieną iš 1-4 punktų, b e s i s k i r i a n t i tuo, kad aktyvuota-potencijuota kiekvieno antikūno forma pagaminta, panaudojant vieną po kito einančius 100-kartinius praskiedimus, susietus su kiekvieno praskiedimo purtymu.
6. Farmacinė kompozicija pagal 1 punktą, b e s i s k i r i a n t i tuo, kad minėtasis žmogaus insulino receptorius sudarytas iš sekos, pateiktos SEQ ID NO: 1.
7. Farmacinė kompozicija pagal 1 punktą, b e s i s k i r i a n t i tuo, kad minėtoji endotelinė NO-sintazė sudaryta iš sekos, pateiktos SEQ ID NO:2.
8. Farmacinė kompozicija pagal vieną iš 1-7 punktų, skirta panaudoti žmonėms I tipo diabeto gydymui ir prevencijai.
9. Farmacinė kompozicija pagal vieną iš 1-7 punktų, skirta panaudoti žmonėms II tipo diabeto gydymui ir prevencijai.
10. Farmacinė kompozicija pagal vieną iš 1-7 punktų, skirta panaudoti žinduoliams sumažinti gliukozės kiekį kraujyje.
11. Farmacinė kompozicija pagal vieną iš 1-7 punktų, skirta panaudoti žinduoliams gydyti atsparumą insulinui.
12. Farmacinė kompozicija pagal vieną iš 8-11 punktų, b e s i s k i r i a n t i tuo, kad minėtos farmacinės kompozicijos skiriama pacientui viena arba dvi dozuotos vienetinės formos.
13. Farmacinė kompozicija pagal 12 punktą, b e s i s k i r i a n t i tuo, kad minėtos dozuotos formos (dozuotų formų) skiriama nuo vieno iki keturių kartų per dieną.
14. Farmacinė kompozicija pagal 13 punktą, b e s i s k i r i a n t i tuo, kad minėtos dozuotos formos (dozuotų formų) skiriama tris kartus per dieną.
15. Farmacinė kompozicija pagal 8 punktą, b e s i s k i r i a n t i tuo, kad minėtoji farmacinė kompozicija dar turi insulino ar kitų papildomų farmacinių agentų, tinkamų I tipo diabeto gydymui.
16. Farmacinė kompozicija pagal 9 punktą, b e s i s k i r i a n t i tuo, kad minėtoji farmacinė kompozicija dar turi papildomų farmacinių agentų, tinkamų II tipo diabeto gydymui.