[LT] Apsaugoti nuo senėjimo veikiant šviesai dėl apspinduliavimo UVB iradiacija dar nepakenktą žmogaus odą galima naudojant agentą, kuris inhibuoja bent jau vieną iš (1) UVB iradiacijos indukuojamų metaloproteinazių (MMPs) aktyvumą odoje, (2) vieną arba du transkripcijos faktorius AP-1 ir NF-kB arba (3) mažiausiai bent jau vieną iš GTP surišimo baltymų arba kinazių, įtrauktų į jun arba fos baltymų, kurie apima AP-1, aktyvavimą ir/arba gamybą; ir vietiškai vartojant minėtą inhibitorių ant odos prieš tokį apšvitinimą.
[EN] Photoaging of undamaged skin due to UVB irradiation exposure is inhibited by administering an agent that inhibits at least one of (1) the activity of UVB irradiation inducible MMPs in the skin, (2) one or both of the transcription factors AP-1 and NF-kB or (3) at least one of the GTP binding proteins or kinases involved in the activation and/or production of jun or fos proteins that comprise AP-1; and topically administering said inhibitor to the skin prior to such exposure.
[0001] Šis išradimas priskiriamas apsaugos nuo šviesos sričiai. Tiksliau, išradimas liečia būdą apsaugoti nepakenktą odą nuo senėjimo šviesos poveikyje naudojant tarpląstelinės biologinės medžiagos metaloproteinazės (MMP) inhibitorių gamybą ir/arba aktyvaciją.
[0002] Senėjimas šviesos poveikyje yra terminas, naudojamas nusakyti odos išvaizdos ir funkcijos pasikeitimus kaip pasikartojančio saulės šviesos apšvitinimo rezultatą. Saulės šviesos ultravioleto (UV) komponentas, dalinai vidurinysis UV (vadinamas UVB, 290-320 nm bangos ilgio) yra svarbiausias senėjimo veikiant šviesai agentas. UVB apšvitinimo mastas, reikalingas sukelti senėjimą šviesos poveikyje nėra tiksliai žinomas. Pakartotinas UVB apšvitinimas tokiu laipsniu, kuris sukelia eritemą ir nugairinimą, be abejo asocijuojasi su senėjimu šviesos poveikyje. Kliniškai, senėjimas šviesos poveikyje- yra charakterizuojamas sugrubimu, susiraukšlėjimu, padidėjusia pigmentacija, pageltimu, suglebimu, telangiektazija, strazdanomis, rožiniu išbėrimu, greitu mėlynių atsiradimu, atrofija, depigmentuotų plotelių atsiradimu, ir ypatingai ikipiktybiniais ir piktybiniais navikais. Šviesos poveikyje dažniausiai senėja tokia oda, kuri dažniausiai yra apšviesta saulės, tokia kaip veido, ausų, nuplikusių viršugalvio vietų, sprando ir rankų.
[0003] Apsaugoti nuo senėjimo nepakenktą odą ir prižiūrėti jau paveiktą šviesos odą tinka procedūros. Paprastai užtvaros nuo saulės (užtepai) yra vietinio naudojimo preparatai, absorbuojantys, atspindintys ar išsklaidantys UV. Kai kurių pagrindą sudaro dengiančiosios iš dalelių sudarytos medžiagos, tokios kaip cinko oksidas, titano oksidas, dumblas ir geležies chloridas. Kadangi šie preparatai yra matomi ir užakinantys, tai daug žmonių laiko šias dengiančiąsias kompozicijas kosmetiškai netinkamomis. Kiti užtepai nuo saulės apima chemines medžiagas, tokias kaip g-aminobenzoinė rūgštis (PABA), oksibenzonas, dioksibenzonas, etilheksil-metoksi cinamidas ir butilmetoksidibenzoilmetanas, kurios yra nedengiančiosios ir bespalvės, kadangi jos nesugeria šviesos spektro matomų bangų ilgio. Kadangi šie užtepai nuo saulės yra nedengiantys, tai jie kosmetiškai labiau tinkami, jie yra santykinai trumpalaikiai, nutrinami prausiantis ir prakaituojant. Be to, visi užtepai nuo saulės sumažina vitamino D gamybą.
[0004] Rieger, M.M., Cosmetics and Toilletries (1993), 108:43-56 aprašo reaktyviojo deguonies (ROS) vaidmenį UV-sukeltame odos senėjime. Šiame straipsnyje nurodoma, kad žinomų antioksidantų vietinis naudojimas gali sumažinti ROS kiekį odoje ir tuo sumažina šviesos žalą.
[0005] Retinoidai buvo panaudoti sulėtinti saulės paveiktos odos senėjimą veikiant šviesai. JAV patente N r. 4 877 805 aprašyta, kaip šviesos poveikyje senėjančios odos priežiūrai panaudojama intervencinė terapija, kuri sumažina senėjimo dėl šviesos proceso greiti. Patente nurodyta, kad pradedamas toks gydymas iki tada, kai senėjimo procesai pradeda ryškėti. Pateikiamo išradimo pareiškėjai nežino srities, kurioje retinoidai panaudojami nepakenktos odos apsaugojimui nuo senėjimo šviesos poveikyje.. •
[0006] Metalų proteinazės (MMPs) yra fermentų šeima, kuri atlieka pagrindini vaidmenį fiziologiškai ir patalogiškai suardant jungiamąjį audinį. Virš 10 šios šeimos narių yra identifikuoti. Jie yra sužymėti numeriais (MMP-1, MMP-2 ir t.t.), o taip pat ir įprastais pavadinimais. Pasirodo, kad dalis jų struktūrinių ir funkcinių savybių yra artimos, bet skiriasi savo audinio substrato specifiškumu. Ji apima tarpaudininę kolagenazę (MMP-1) ir PMN-kolagenazę (MMP-8), kurios skaldo I, II, III, VII, IX kolageno tipus ir želatiną; 72kDa (MMP-2) ir 92kDA (MMP-9) rūšies IV kolagenazes/želatina^es, kurios skaldo IV, V, VII, X, XI kolageno tipus, želatiną, elastiną ir fibronektiną; stromeliziną-1 (MMP-3), stromeliziną-2 (MMP-10) ir stromeliziną-3 (MMP-11), kurie skaldo fibronektiną, PG pagrindo baltymą; ir metaloelastazę, kuri skaldo elastiną ir fibronektiną.
[0007] MMP genų ekspresija yra indukuotata transkripcijos faktorių AP-1 ir NF-B.
[0008] (Angel, P. ir kt., Cell (1987), 49:729-739 ir Sato, H. ir Seiki, M., Oncogene (1993), 8:395-405). AP-1 ir NF- kB aktyvumas perduodamas per citokinus (pvz., interlukinus IL-1, IL-6 ir TNFa), augimo faktorius (TGFa, bFGF) ir aplinkos veiksnius, tokius kaip oksidantai, karštis ir ultravioletinis spinduliavimas. AP-1 indukcija ir jun baltymų (C-jun, jun-B ir jun-D) ir fos baltymų (C-fos, fos-B, fra-1 ir fra-2) gamyba papildo AP-1, kuris yra perduodamas per molekules-šeimininkes (pvz. RAC, CDC42, MEKK, JNKK, JNK, RAS, RAF, MEK ir ERK). Yra žinoma, kad AP-1 ir NF- B yra aktyvuoti žinduolių ląstelėse, apšviestose UV šviesa. Devary, Y., ir kt., Science (1993), 261:1442-1445. VVIashek, M., ir kt., Photochemistry and Photobiology (1994), 59(5):550-556, taip pat nurodo, kad fibroplastų UV iradiacija, sąlygojama IL-1 ir IL.-6-perduotos MMP-1 indukcijos ir kad tokia indukcija gali sumažinti kolageno sunėjimą veikiant šviesai.
[0009] MMPs inhibitoriai arba transkripcijos faktoriai, kurie veikia jų ekspresiją, taip pat yra žinomi. Hill, P. A. ir kt., Biochem. J. (1995), 308: 167-175 aprašo du MMP inhibitorius, CT1166 ir R031-7467. Govvravaram, M. R. ir kt., J. Med. Chem.
[0010] (1995), 38:2570-2581 aprašo eilės hidroksamatų tobulinimą, kurie inhibuoja MMPs ir minėtus tiolius, fosfonatus, fosfinatus, fosforamidatus ir N-karboksialkilus, kaip žinomus MMP inhibitorius. Šis straipsnis nurodo, kad MMP inhibitoriai apima tas liekanas, kuriose cinko ir peptidinio fragmento chelatai suriša specifiškumą apsprendžiančias MMPs nišas. Hodgson, J. Biotechnology (1995), 13:554-557 apžvelgia atskirų MMP inhibitorių, tame tarpe Galardin'o, Batimastat'o ir Marimastat'o, klinikini būvi. Kiti MMP inhibitoriai apima butandiamidą (Convvay, J.G. ir kt., J. Exp. Med. (1995), 182:449-457), TIMPs (Mauch C„ ir kt„ Arch. Dermatol. Res. (1994), 287:107-114), ir retinoidus (Fanjul, A. ir kt., Nature (1994), 372:107-111, Nicholson, R. C. ir kt., EMBO Journal (1990), 9(13) 4443-4454; ir Bailly, C. ir kt., J. Investig. Derm. (1990), 94(1:47-51).
[0011] Išradimo esmė
[0012] Siūlomas išradimas yra pagrįstas pareiškėjų atradimu, kad apšvitinimas UVB sparčiai padidina transkripcijos faktorius AP-1 ir NF- kB neuždengtoje odoje ir skatina MMP indukciją. Padidinti MMPs lygiai, atsiradę nuo UVB apšvitinimo, ardo odos jungiamųjų audinių baltymus. Toks pakenkimas, jei nėra nukenksminamas, sąlygoja randus nuo saulės, kurie sukeliami pakartotonu UVB apšvitinimu ir taip pat sąlygoja senėjimą šviesos poveikyje.
[0013] Taigi, pareiškėjai užkerta kelią nepakenktos žmogaus odos senėjimui šviesos poveikyje, kai oda apšvitinama UVB, naudojant žmogui iš anksto UVB spinduliavimo indukuojamą MMP inhibitorių, kai minima ekspozicija yra tokio kiekio, kuri gali inhibuoti ir/arba aktyvuoti UVB spinduliavimo indukuojamą MMPs. Nuostabu, kad tai atsitinka prie UVB dozių, mažesnių už tas, kurios sukelia eritemą (raudonumą), taip kaip ir prie tokių dozių, kurios sukelia eritemą.
[0014] Kitas išradimo aspektas yra UVB spinduliavimo indukuojamos MMP inhibitoriaus panaudojimas gamyboje medikamentų, apsaugančių nuo senėjimo šviesos poveikyje nepakenktą odą, dėl pakartotino UVB šviesos poveikio.
[0015] Fig. 2a-d, 3a b, 4a-d ir 5a-e yra bandymų rezultatų grafikai, aprašyti pavyzdžiuose, infra.
[0016] Būdai, įgyvendinantys ši išradimą
[0017] Pateikiamas išradimas yra naudojamas sulaikyti (t.y. sumažinti ar užkirsti kelią) nepakenktos žmogaus odos senėjimą šviesos poveikyje. Šis šradimas pritaikomas prižiūrėti galvos, sprando, plaštakų ir rankų odą, kuri paprastai kiekvieną dieną būna prieinama saulės šviesai, prieš tai, kai tokia oda parodo ženklus, išduodančius senėjimą veikiant šviesai. Kadangi pakartotinas švitinimas UVB dozėmis, mažesnėmis už tas, kurios sukelia eritemą (raudonę), gali sukelti odos senėjimą, išradimas ir būtų taikomas odai su tokia nedidele apspinduliavimo doze. Tuo remiantis, UVB dozės 30-50 mJ/cm2 odos intervale sąlygoja eritemą daugumai žmonių su šviesia oda. Pagal šį išradimą bus sustabdytas odos senėjimas šviesos poveikyje, kai dozės mažesnės už šj intervalą (paprastai apie 5 mJ/cm2, tai yra ekvivalentiška buvimui saulėje keletą minučių).
[0018] Senėjimas veikiant šviesai yra apsaugomas arba inhibuojamas pagal šj išradimą inhibuojant UVB indukuojamą odos tarpląstelinio biologinio audinio skaldymą metalų proteinazėmis (MMPs). Tai yra pasiekiama naudojant MMP inhibitorių odai, kuri yra nepridengta nuo saulės. Ryšium su tuo, terminas "MMP inhibitorius" turi omenyje tokius agentus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai inhibuoja (t.y. žymiai sumažina arba eliminuoja) UVB indukuojamų MMPs ekspresijos poveiki tokioje odoje arba inhibuoja tokių MMPs fermentinį aktyvumą. "Netiesioginė inhibicija" turi omenyje arba abiejų transkripcijos faktorių AP-1 ir NF-kB tarpusavio sąveiką, ir/arba vienos ar daugiau molekulių, įtrauktų į tris kinazės kaskadas sąveiką, kuri sąlygoja jun ir fos baltymų indukciją odoje taip, kad sumažina arba eliminuoja UVB -indukuojamų MMPs ekspresiją.
[0019] Fig. 1 schematiškai pavaizduota trajektorija UVB-indukuojamos MMP ekspresiją. Kaip parodyta Fig. 1, UVB, buvimas generuoja reaktyviojo deguonies tarpininkus (ROI), kurie stimuliuoja AP-1 ir NF- kB aktyvumą, kurie savo ruožtu indukuoja citokinus ir augimo faktorius. Šių citokinų ir faktorių sąveika su jų receptoriais paleidžia nedidelius GTP surištus RAC/CDC42 ir RAS baltymus. Šie baltymai aktyvuoja tr«s kinazės kaskadas, kurios yra būtinos pagaminti jun ir fos baltymus, kurie papildo AP-1. AP-1 indukuoja tam tikrų MMPs ekspresiją. Agentai, kurie apsaugo odą nuo senėjimo šviesos poveikyje, gali veikti į MMPs, transkripcijos faktorius AP-1 ir NF- kB ir/arba viena ar daugiau molekulių, įtrauktų į
[0020] tris kinazės kaskadas, parodytas Fig. 1. Aspirinas ir E5510 (aprašytas Fujimori, T., ir kt., Jpn. J. Pharmacol. (1991), 55(1):81 -91) inhibuoja NF- kB aktyvaciją. Farnesilo transferazė;. inhibitoriai, tokie kaip B-581 (aprašytas Garcia A. M., ir kt., J. Biol. Chem. (1993), 268 (25): 18415-18), BZA-5B (aprašytas Dalton M. B. ir kt., Cancer Res. (1995), 55(15): 3295-3304), farnezilo acetatas ir (a-hidroksifarnezil) fosfato rūgštis veikia i RAS ir inhibuoja ERK kaskados aktyvumą; taip pat geranilo-geraniltransferazės inhibitoriai ir lizofilinas inhibuoja JNK kaskados aktyvumą. Junginiai, tokie kaip SB202190 (aprašyti Lee, J. C. ir kt., Nature (1994), 372:739-746) ir PD98059 (aprašytas Dudley, D. T., ir kt., PNAS (USA) (1995), 92:7686-7689) inhibuoja specifines kinazes kaskadose. Retinoidai, tokie kaip aprašyti JAV patente Nr 4 877 805 ir disociuojantys retinoidai, kurie yra specifiški AP-1 antagonizmui, tokie kaip aprašyti Fanjul, ir kt., Nature (1994), 372:104-110), gliukokortikoidai ir vitamino D3 taikinys AP-1. Kiti retinoidai, be retinolio, apima natūralius ir sintetinius vitamino A (retinolio) analogus, vitamino A aldehidą
[0021] (retinalį), vitamino A rūgšti (retinoinę rūgštį, tame tarpe ir visas- trans ir 13-cis retinoines rūgštis) ir kitus, aprašytus EP 379367 A2. Galų gale, MMPs gali būti inhibuojamos su BB2284 (aprašyta Gearing A. J. H., ir kt., Nature (1994), 370:555-557), GI129471 (aprašyta McGeehan G. M., ir kt., Nature (1994), 370:558-561), TIMPS, Galardin'u, Batimastat'u ir Marimastat'u ir hidroksamatais ir kitais žinomais inhibitoriais.
[0022] Vienas ar daugiau iš šių MMP inhibitorių yra pageidautinai vartojamas vietiškai ant odos, kuri yra apšviečiama saulės šviesos. Tam tinka kremai, drebučiai, tepalai, pulverizuojami skysčiai ar losjonai. jprasti farmaciniu ir kosmetiniu požiūriu tinkami tirpikliai gali būti naudojami kaip inhibitoriai. Tokių tirpiklių pavyzdžiai yra aprašyti JAV patente Nr. 4 877 805 ir EP Pub. Nr.0586106 A1. Kaip parodyta, vienas ar daugiau inhibitorių gali būti pritaikyti duotoje kompozicijoje. Pavyzdžiui, gali būti naudojama inhibitorių kombinacija, kuri paveikia dvi ar daugiau skirtingų molekulių, jtrauktų į odos MMP įrimą. Kompozicijos gali taip pat turėti priedų, tokių kaip minkštinančių medžiagų, odos pralaidumo padidinimo medžiagų, pigmentų ir kvepalų. Priedo, kompozicijos gali turėti ingredientų, tokių kaip absorbentų dalelės (pvz., polimerų granulės), kurios leidžia nepertraukiamai paskleisti inhibitorius ant odos. Inhibitoriaus(-ių) masės koncentracija kompozicijoje paprastai būna nuo 0,01 % iki 10 %, dažniau nuo 0,1 % iki 1 %. Paprastai apie 50 mg šio mišinio bus sunaudota odos cm2.
[0023] Inhibitoriai paprastai naudojami dar nepakenktai odai apsaugoti prieš apspinduliuojant saulės šviesa. Pritaikymo režimas (dienai, savaitei ir t. t.) svarbiausia priklauso nuo inhibitoriaus(-ių) ilgaamžiškumo (pvz. medžiagų apykaitos, pusperiodžio odoje) ir jų poveikio molekulėms-taikiniams. Taip pat gali būti sąlygojama maudymosi dažnumo, prakaitavimo ir buvimo saulėje trukmės. Įprastai jie naudojami kasdien.
[0024] Išradimas tolisu iliustruojamas sekančiais pavyzdžiais. Tie pavyzdžiai nėra skirti apriboti išradimą jokia prasme.
[0025] UVB- indukuojamo senėjimo veikiant šviesai didele UVB doze, MMPs indukcija, nustatymas molekuliniame lygyje
[0026] Laikas, sąlygojantis MMP-1, MMP-3, MMP-9 ir MMP-2 mRNR, baltymo ir fermentinio aktyvumo lygių pasikeitimus, po UVB apspinduliavimo, buvo nustatomas taip.
[0027] Subjektai buvo suaugę kaukaziečiai (apytikriai lygus skaičius vyrų ir moterų) su lengva ir nedidele pigmentacija. UVB dozė, reikalinga sukelti
[0028] - apčiuopiamą rezultatą - odos paraudimą (minimalią eritemos dozę, arba "MED") kiekvienam subjektui buvo nustatyta po 24 valandų po spinduliavimo. Vienas (1) MED visiems subjektams svyruoja nuo 30-50 mJ/ cm2. Subjektų sėdmenys buvo apspinduliuoti 2 MED UVB su "Ultralite Panelite" lempa, sudaryta iš keturių F36T12 ERE-VHO UVB lempučių. Spinduliavimo intensyvumas buvo kontroliuojamas su IL443 Fototerapijos Radiometru ir SED240/UVB/W fotodetektoriumi. UVB išėjime, išmatuotame 48 cm nuo šaltinio buvo 0,5 mW/cm2. Kiekvieno subjekto oda buvo atskirta keratomų nuo keturių vietų (vienos
[0029] neapspinduliuotos, trijų apspinduliuotų) po 8, 16, 24, 48 ir 72 valandų po apspinduliavimo. Audinys buvo staigiai užšaldytas ir visa RNR izoliuota ir analizuota "Northern blot" , kaip aprašyta Fisher, G. J. ir kt., J. Invest. Dermatol.
[0030] (1991), 96:699-707. Juostos intensyvumai buvo nustatyti fosforiniu vaizduokliu. MMP transkriptų reikšmės buvo sunormuotos iki 36B4 kontrolinio geno. Šių bandymų rezultatai yra parodyti Fig. 2a (MMP-1), 2b (MMP-3), 2c (MMP-9) ir 2d (MMP-2). Rezultatai reiškia ± SEM (n=6, esant 8, 16, 48 ir 72 valandoms ir n=17, kai nėra UVB kontrolės ir esant 24 valandoms) ir yra pateikti kaip normalizuotų dydžių santykių su neapspinduliuota oda kompaktiškumo didėjimas. Grupės, atvaizduotos figūrose yra sudarytos iš atskirų individų.
[0031] Kaip parodyta Fig. 2a-d, MMP-1, MMP-3 ir MMP-9 mRNRs poveikis buvo maksimalus (6-60 klostės) nuo 16 iki 24 valandos ir grįžo į artimą bazinei 48-72 valandomis. MMP-2 mRNR buvo aptikta, bet tiktai 24 valandos po apspinduliavimo pasiekė 1,6 klostės . Laiko sąnaudos indukuoti MMP-1 ir MMP-9 baltymus ir veikimą 2 MED UVB pagalba yra analogiškos apžvelgtoms su jų mRNRs. Nebuvo indukuotas nei MMP-2 baltymas nei aktyvumas.
[0032] UVB-paveiktos odos "Northern analizės" su MMP-3 (stromelizinas I) - specialiu zondu gauti rezultatai yra identiški tiems, kurie gauti su pilno ilgio MMP-3 zondu (Fig. 2b), tuo tarpu, kai hibridizacija su MMP-10 (stromelizinas ll)-specialiu zondu neduoda jokio signalo. Tai parodo, kad iš stromelizinų UVB indukuoja daugiausia stromeliziną 1.
[0033] Subjektai buvo spinduliuojami UVB dozėmis nuo 0,01 iki 2 MED intervale, kaip aprašyta anksčiau. Pilno odos storio pavyzdžiai (6 mm cilindrai) buvo paimti po 24 valandų po iradiacijos nuo prižiūrėtų vietų ir ne. Pavyzdžiai buvo homogenizuoti 20-tyje mM TRIS HCI (pH 7,6), 5 mM CaCl2, ir centrifuguoti prie 3000 x g 10 minučių. Supernataritai buvo naudojami išmatuoti MMP-1 ir MMP-9 baltymus "VVestern blot" metodu (lOO^ig/bandiniui), naudojant, chemiliuminescensinj būdą ir 3H fibrilių (plaušelių) kolageno (100 ng/bandiniui) hidrolizės aktyvumą pagal Hu, C. L., ir kt., Anai. Biochem. (1978), 88:638-643 ir želatinos fermentografiją (20 ng/bandiniui) pagal Hibbs, M. S. ir kt., J. Biol. Chem.
[0034] (1985), 260:2493-2500, atitinkamai. Panaudoti MMP-1 ir MMP-9 antikūnai yra aprašyti VVerb, Z. ir kt., J. Cell. Biol. (1989), 109:877-899 ir Murphy, G. ir kt., Biochem. J. (1989), 258:463-472, atitinkamai. Šių bandymų rezultatai yra parodyti
[0035] Fig. 3a MMP-1 baltymo reikšmės parodytos tuščia juosta, tuo tarpu MMP-1 aktyvumo reikšmės parodytos įstrižai užbrūkšniuota juosta. Fig. 3a pridėti dviejų subjektų "VVestern blot" atvaizdai. Didesnė 54 KDa juosta yra nepaliesta MMP-1 ir mažesnė 45 KDa juosta yra proteolitiškai sukurta aktyvuotos MMP-1 formos. Fig. 3b MMP-9 baltymo reikšmės parodytos tuščia juosta, kur MMP-9 aktyvumo reikšmės yra parodytos įstrižai užbrūkšniuota juosta. Fig. 3b priedas parodo "VVestern blot" (kairysis panelis) atvaizdą ir fermentogramos (dešinysis panelis) atvaizdą. Daugkartinės juostos fermentogramoje yra proteolitiškai sukurtos aktyvios MMP-9 formos.
[0036] Ruožo intensyvumai buvo matuoti lazeriniu densitometru. Rezultatai pateikti kaip ± SEM reikšmės, kai n=10.
[0037] Kaip parodyta Fig. 3a ir 3b MMP-1 ir MMP-9 baltymų indukcija ir aktyvumai dalinai buvo priklausomi, ir abiems MMPs pokyčiai baltyme ir aktyvumas atspindi vienas kitą. MMP-1 buvo indukuota visų UVB matuotų dozių, tuo tarpu kai MMP-9 buvo indukuota >0,1 MED dozių. Indukcija buvo maksimali esant vienai (1) MED ir apytikriai pusiau maksimali prie 0,1 MED. 0,1 MED yra ekvivalentas dviem ar trim minutėms saulės iradiacijos vasaros dieną, kas sukelia nežymų odos paraudimą.
[0038] Subjektai buvo apšvitinti ir audinių pavyzdžiai paimti kaip aprašyta anksčiau. Branduolio ekstraktai buvo pagaminti iš pavyzdžių, kaip aprašyta Fisher, G. J., ir kt., J. Biol. Chem. (1994), 269:20629-20635. Mėginys (apytikriai 200 mg skysčio masės), turintis ~ 10~8 ląstelių, vidutiniškai duodančių 500 ng baltymo branduolio ekstrakto. Elektroforezinis judrumo poslinkio bandinys (8 |ag baltymo branduolio ekstrakto) buvo stebėtas panaudojant 32P-žymėtas DNR probes, turinčias AP-1 ir NF- kB dermę ir pakeistas DNR-surištas sekas, kaip aprašyta Fisher, G. J. ir kt., supra. Antikūnai superposlinkiams buvo gauti iš Santa Cruz Biotechnology. Jun ir fos antikūnai pasižymėjo plačiu reaktingumu visiems jun ir fos šeimos nariams, atitinkamai. NF- kB antikūnas buvo specifinis p65/Rel A. Šių bandymų rezultatai yra parodyti Fig. 4a, 4b, 4c ir 4d (NS žymi nespecifinius pavyzdžius). Šių figūrų įdėklai parodo AP-1 ir NF- kB prailginto veikimo kompleksus. +Compet žymi 100-klosčių viršijant] perteklių nepažymėtos probės; Mut žymi pakitusią 32P probę. Fig. 4a atvaizduoja AP-1 ir NF- kB surišimą neapspinduliuotoje ir apspinduliuotoje odoje (keturios valandos po 2 MED UVB). Kaip parodyta Fig. 4a surišimas abiejų transkripcijos faktorių su jų DNR svarbiais elementais buvo specifinis kaip pademonstruota netekus prailginto veikimo kompleksų su pakitusiomis žymėtomis probėmis. Antikūno superposlinkiai pademonstravo, kad specifiniai AP-1 ir NF- kB prailginti kompleksai stebimi odos bandinyje nuo UVB apspinduliuotos odos, turinčios jun ir fos baltymus, ir Rel A baltymą, atitinkamai. Figūros 4b ir 4c parodo AP-1 ir NF- kB DNR surišimo indukcijos laiką, atitinkamai, naudojant 2 MED UVB. Pateikti rezultatai yra ± SEM reikšmės, kai n=9. Kaip parodyta, abiejų faktorių indukcija atsirado per 15 minučių. Fig. 4d parodo AP-1 (pavaizduota atvira juosta) ir NF- kB (pavaizduota įstrižai subrūkšniuota juosta) indukcijos priklausomybę nuo dozės. DNR surišimas buvo matuojamas 30 minučių po apspinduliavimo. Kaip parodyta, abiejų veiksnių pusė maksimalios indukcijos įvyko prie vieno (1) MED. UVB dozės priklausomybė nuo šių faktorių indukcijos yra tampriai susijusios su tomis, kurios aprašytos anksčiau dėl MMP-1 ir MMP-9 indukcijos, atitinkamai, su šių transkripcijos faktorių dalyvavimu UVB-indukuotame padidėjime šiose dviejose MMPs.
[0039] 0,1 % visos trans-retinoinės rūgšties (t-RA) ir jos tirpiklio (70 % etanolio ir 30 % propilenglikolio) arba 0,05 % gliukokortikoido (GC) klobetasolpropionato ir jų tirpiklio (2 % propilenglikolio plius 2 % sorbitanseskvioleato baltame petrolatume) buvo panaudota (300 mg mišinio/6 cm2 odos) subjektams 48 valandas, kaip aprašyta Fisher, G. J. ir kt., J. Invest. Dermatol. (1991), 96: 699-707. Paveiktos odos vietos tada buvo apspinduliuotos su 2 MED UVB. Oda buvo gaunama kaip aprašyta aukščiau, 30 minučių po apspinduliavimo išmatuotas AP-1 arba 24 valandos po apspinduliavimo, išmatuota MMP. AP-1 matavimai ir MMP-1 ir MMP-9 matavimai atlikti kaip aprašyta anksčiau. Nustatyti, ar t-RA pakeitė UVB-sukeltus odos paraudimus, subjektai buvo paveikti 0,1 % t-RA ir jos tirpikliu 24 valandoms. Paveiktos vietos buvo apspinduliuotos 10-80 mJ/cm2 UVB ir odos paraudimas nustatytas po 24 valandų Minolta chronometru. Šių bandymų rezultatai parodyti
[0040] Fig. 5a atspindi AP-1 matavimus. Kaip parodyta, išankstinis odos patepimas t-RA sumažino t-RA UVB indukuojamą AP-1 DNR surišimą apytikriai 70 %. Fig. 5b ir 5c atspindi MMP-1 ir MMP-9 matavimus. Kaip parodyta, prieš tai paveikus t-RA, sumažėjo UVB indukuojami MMP-1 ir MMP-9 mRNRs, baltymai ir aktyvumas 50-80 %. Fig. 5d atvaizduoja t-RA bandymų rezultatus, kai oda prieš paraudimą buvo iš anksto patepta. Kaip parodyta, net jei t-RA absorbcija iš dalies uždengia UVB intervalą (t-RA Xmax=351 nm), t-RA nesumažina UVB indukuojamo odos paraudimo. Tai parodo, kad stebimi sumažėjimai AP-likučiuose, MMP indukcija buvo daug specifiškesnė negu UVB absorbcijos sąlygotos t-RA. Fig. 5e atvaizduoja pasėkas, kai oda iš anksto patepama su GC. Kaip rodo toks paveikimas GC, tai sumažina MMP-1 ir MMP-9 aktyvumus, panašiai kaip apžvelgtame priešlaikiniame paveikime su t-RA.
[0041] Publikacijos, nukreiptos į ankstesni aprašymą tik iliustruoja nuorodas.
1. Būdas apsaugoti nuo senėjimo veikiant šviesai dar nepakenktą žmogaus odą dėl apspinduliavimo ultravioleto B iradiacija (UVB), besiskiriantis tuo, kad naudoja bent vieną iš inhibitorių a) UVB iradiacijos indukuojamų metaloproteinazių (MMPs) aktyvumą odje, b) vieną arba abu transkripcijos faktorius AP-1 ir NF-kB ir c) bent jau vieną iš GTP surišimo baltymų arba kinazių, įtrauktų į jun ar fos baltymų aktyvavimą ir/arba gamybą, turinčių AP-1; ir vietiškai naudoja minėtą inhibitorių ant odos prieš apšvitinimą kiekiu, tinkamu inhibuoti UVB-indukuojamų MMPs gamybą arba aktyvumą, vieną arba abu AP-1 ir NF-kB, bent jau vieną iš GTP surišimo baltymų arba kinazių, įtrauktų j jun ir fos baltymų aktyvaciją ir/arba gamybą.
2. Būdas pagcil 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad minėtas būdas inhibuoja senėjimą veikiant šviesai sukeltai spinduliuojant UVB doze, mažesne už minimalią dozę, galinčią sukelti odos paraudimą.
3. Būdas pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad minėta UVB dozė viršija 5 mJ/cm2.
4. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad inhibitorius inhibuoja bent vieno iš AP-1 ir NF-kB aktyvumą.--
5. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad inhibitorius inhibuoja UVB-indukuojamų MMPs aktyvumą.
6. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad inhibitorius inhibuoja GTP surišimo baltymą arba kinazę, įprastą jun ar fos baltymų gamyboje.
7. Būdas pagal 4 punktą, besiskiriantis tuo, kad inhibitorius inhibuoja AP-1 ir yra retinoidas, gliukokortikoidas arba vitaminas D3.
8. Būdas pagal 4 punktą, besiskiriantis tuo, kad inhibitorius inhibuoja NF-kB ir yra gliukokortikoidas, aspirinas arba E5510.
9. Būdas pagal 5 punktą, besiskiriantis tuo, kad inhibitorius yra TIMP, Galardin'as, Batimastat'as, Marimastat'as arba hidroksamatas.
10. Būdas pagal 6 punktą, besiskiriantis tuo, kad inhibitorius yra farnezil-transferazės inhibitorius, geranil-geraniltransferazės inhibitorius, SB202190, arba PD93059.
11. Ultravioleto B spinduliavimo indukuojamos tarpląstelinės audinio medžiagos metaloproteina2ės inhibitoriaus panaudojimas gamyboje vaistų, skirtų apsaugoti dar nepakenktą žmogaus odą nuo senėjimo veikiant šviesai.