[LT] Išradimas priklauso skystųjų azoto trąšų gamybai.@Skystosiose azoto trąšose maisto medžiagų kiekis (masės procentais) yra: azoto 16-26, kalcio oksido 3-6, magnio oksido 2-4, mikroelementų 0,01-1,00 ir vandens iki 100. Žaliava yra dolomitas, kurį skaido 20-58 % koncentracijos azoto rūgštimi, 20-100 °C temperatūroje, 10-90 minučių ir neutralizuoja amoniaku arba amoniako vandeniu iki pH 1,5-7,5 bei standartizuoja karbamidu arba kitu azoto komponentu, kuris yra 1,1-99 % koncentracijos vandens tirpalas arba lydalas, ir jo prideda nuo 0,1- iki 560 dolomito masės procentų.@Dolomito skaidymo mišinįsumaišo su azoto komponentu, kuriuo gali būti amonio nitratas, karbamidas, skystosios azoto trąšos (karbamido amonio nitratų tirpalas) bei amonijakatai, prieš arba po sumaišymo, neuralizuoja amoniakuarba amoniako vandeniu ir atskiria nuosėdas. @Skystosiose azoto trąšose mikroelementų koncentraciją didina medžiagomis, susidedančiomis iš vario, cinko, kobalto, mangano sulfatų, chloridų, karbonatų,nitratų, oksidų, chelatinių junginių ir molibdatų, boro rūgšties, boratų, boro mineralų, selenatų ar jodidų.
[EN] The present invention relates to liquid nitrogeneous fertilizers.@The nutritional components ratio in liquid nitrogeneous fertilizers claimed is as follows (in mass %)@nitrogen16-26@calcium oxide 3- 6@magnium oxide 2- 4@microelements0,01-1,00 and@waterthe rest to 100.@The raw material is dolomite which is subjected to decomposition for 10-90 minutes at the temperature 20-100 °C with nitric acid of concentration 20-58 % , neutralization with ammonia or ammonia water to pH 1,5-7,5, standartization with urea or other nitrogen component in amount of 0,1 to 560 mass % of total amountof dolomite in the form of solution in water or fusion.@The amount of microelements in the liquid nitrogeneous fertilizers is increased by adding copper, cobalt manganese sulphates, chlorides, carbonates, nitrates, oxides, chelated derivatives and molibdates; boric acid, borates, boron minerals, selenates or iodides.
[0001] Išradimas priklauso skystųjų azoto trąšų gamybai ir gali būti naudojamas skystosioms azoto trąšoms su kalciu ir magniu gaminti iš dolomito.
[0002] Žinomos skystosios azoto trąšos, kurias nesudėtinga gaminti, o jų transportavimo, laikymo ir įterpimo į dirvą procesai yra visiškai mechanizuoti [Kohctkob B. H. np0h3b0.n,cTB0 >kh^khx ko\iJieKCHbix y^oSpeHHH. MocKBa. 1978]. Tačiau, esant didesnei azoto koncentracijai, vyksta druskų išsūdymas ir jos kristalinasi. Mažesnės koncentracijos azoto trąšose būna daugiau vandens, kurio pervežimas kainuoja papildomas išlaidas. Todėl pranašesnės tos skystosios azoto trąšos, kuriose yra didesnė azoto, o taip pat kalcio ir magnio koncentracija bei žemesnė kristalizacijos temperatūra.
[0003] Yra žinomas skystųjų azoto trąšų, kuriose yra kalcio ir magnio, gamybos būdas iš dolomito [R. Slinkšienė, J. Kumpikevičiūtė, A. M. Sviklas. // Cheminė technologija. 1997. Nr. 1(5). P. 5-9], kai dolomitas skaidomas azoto rūgštimi, neutralizuojamas amoniako vandeniu iki pH 5,5
[0004] ir standarizuojamas amonio nitratu. Taip pagamintose skystosiose trąšose azoto yra 16% (masės), kalcio oksido - 6%, o magnio oksido - 4%. Tokios koncentracijos skystųjų azoto trąšų su kalciu ir magniu naudojimas duoda , palyginus, nedidelį ekonominį efektą.
[0005] Artimiausias žinomas techninis sprendimas - CSSR išradimas A. I. 214951 (prioritetas paskelbtas nuo 1972 11 28) "Skystosios trąšos, kuriose yra magnio". Jos gaunamos 20°C temperatūroje sumaišant 20,7% magnio ir kalcio nitratų, 36,8% karbamido, 36,8% amonio nitrato bei 5,7% vandens. Tokios trąšos nesikristalizuoja iki 4°C temperatūros. Trąšose yra 32,9% N, 1,95% MgO ir 2,4% CaO.
[0006] Išradimo trūkumas - gamybai naudojamos grynos medžiagos - nitratai bei karbamidas, o tai gerokai padidina produkto savikainą. Be to, 4°C kristalizacijos temperatūra labai riboja skystųjų azoto trąšų gamybos ir naudojimo sezoniškumą. Kalcio bei magnio oksidų koncentracija yra nedidelė.
[0007] Patentuojamos skystosios azoto trąšos, kuriose yra amonio, kalcio ir magnio nitratų bei karbamido arba kito azoto komponento, o maisto medžiagų kiekis (masės procentais) yra:
[0008] Skystąsias azoto trąšas gamina skaidant, neutralizuojant ir standarizuojant skaidymo mišinį. Kalcio ir magnio žaliava yra dolomitas.
[0009] Dolomitą skaido azoto rūgštimi 20-100°C temperatūroje, 10-90 minučių, neutralizuoja amoniaku arba amoniako vandeniu iki pH 1,5-7,5 ir standartizuoja azoto komponentu, geriausiai karbamidu. Azoto rūgšties koncentracija yra 20-58%.
[0010] Mikroelementų koncentraciją didina naudojant medžiagas, susidedančias iš vario, cinko, kobalto, mangano sulfatų, chloridų, karbonatų, nitratų, oksidų, chelatinių junginių ir molibdatų, boro rūgšties, boratų, boro mineralų, selenatų ar jodidų.
[0011] Naudoja karbamidą arba kitą azoto komponentą, kuris yra 0,1-99% koncentracijos vandens tirpalas arba lydalas, ir prideda nuo 0,1 iki 560 dolomito masės procentų.
[0012] Dolomito skaidymo mišinio nuosėdas atskiria ir tirpalą sumaišo su azoto komponentu.
[0013] Azoto komponentu naudoja amonio nitratą, karbamidą, skystąsias azoto trąšas (karbamido amonio nitratų tirpalą), amonijakatus.
[0014] Skaidymo tirpalą neutralizuoja amoniaku arba amoniako vandeniu prieš arba po sumaišymo su azoto komponentu.
[0015] Skystųjų azoto trąšų, kuriose yra amonio, kalcio ir magnio nitratų bei karbamido, gamybos technologija yra tokia (žiūr. technologinę schemą): Azoto rūgštį iš indo 1, o dolomitą iš bunkerio 2 tiekia į reaktorių 3, kuriame vyksta dolomito skaidymo reakcija. Šį mišinį neutralizatoriuje 4 neutralizuoja amoniaku arba amoniako vandeniu iš indo 10. Skystąsias trąšas tiekia į standartizatorių 5, kuriame iš bunkerio 6 prideda karbamido arba kito azoto komponento. Iš tarpinio indo 7 siurbliais 8 skystąsias trąšas tiekia į skystųjų trąšų talpyklą 9. Esant reikalui, prideda mikroelementų ir papildomai maišo standartizatoriuje 5. Iš talpyklos 9 skystąsias trąšas pumpuoja į auto ar geležinkelio cisternas. Nuosėdas, kurios nusėda neutralizatoriuje 4 ir standartizatoriuje 5 pašalina į šlamo duobę 11.
[0016] Patentuojamų skystųjų azoto trąšų gamybai gali būti naudojamos tokios žaliavos: 1. Dolomitas, OST 1484-82, C-OST 25607-83; 2. Azoto rūgštis, OST 113-03-270-76; 3. Amoniako vanduo, OST 9-77; 4. Karbamidas, OST 2081-75;
[0017] Skystųjų azoto trąšų techninės charakteristikos gali būti nustatytos šiais būdais: 1. Azoto masė, % - fotokolorimetriniu, formaldehidiniu; 2. Kalcio masė, % - kompleksonometriniu; 3. Magnio masė, % - kompleksonometriniu; 4. Tankis -areometru; 5. Kinematinė klampa - viskozimetru; 6. Lūžio rodiklis - refraktometru; 7. pH-pH metru; 8. Kristalizacijos temperatūra - vizualiniu politermiu metodu.
[0018] 1 Pavyzdys: lOOg Petrašiūnų dolomito skaido 57% koncentracijos azoto rūgštimi, santykiu 1:1. Skaidymą vykdo 80°C temperatūroje 70min. Į skaidymo tirpalą prideda 100% pagal medžiagų balansą apskaičiuoto karbamido kiekio (491g), 14g amoniako vandens ir 214g vandens. Gautas N-CaO-MgO trąšas filtruoja. Trąšų sudėtis pateikta lentelėje. 2 Pavyzdys: Skaido analogiškai, kaip aprašyta 1 pavyzdyje. Į skaidymo tirpalą prideda 80% pagal medžiagų balansą apskaičiuoto karbamido kiekio (392g), 14g amoniako vandens ir 314g vandens. Gautas N-CaO-MgO trąšas filtruoja. Trąšų sudėtis pateikta lentelėje. 3 Pavyzdys: 200g Petrašiūnų dolomito skaido 57% koncentracijos azoto rūgštimi, santykiu 1:1. Skaidymą vykdo 80°C temperatūroje 70min. { skaidymo tirpalą prideda 100% pagal medžiagų balansą apskaičiuoto amonio nitrato kiekio (207g), 22g amoniako vandens ir 94g vandens. Gautas N-CaO-MgO trąšas filtruoja. Trąšų sudėtis pateikta lentelėje. 4 Pavyzdys: lOOg Petrašiūnų dolomito skaido 57% koncentracijos azoto rūgštimi, santykiu 1:1,2. Skaidymą vykdo 50°C temperatūroje 50min. Į skaidymo tirpalą prideda 100% pagal medžiagų balansą apskaičiuoto karbamido kiekio (456g), 40g amoniako vandens ir 144g vandens. Gautas N-CaO-MgO trąšas filtruoja. Trąšų sudėtis pateikta lentelėje. 5 Pavyzdys: Skaido analogiškai, kaip aprašyta 4 pavyzdyje. Į skaidymo tirpalą prideda 80% pagal medžiagų balansą apskaičiuoto karbamido kiekio (365g), 40g amoniakio vandens ir 262g vandens. Gautas N-CaO-MgO trąšas filtruoja. Trąšų sudėtis pateikta lentelėje. 6 Pavyzdys: 200g Petrašiūnų dolomito skaido 57% koncentracijos azoto rūgštimi, santykiu 1:1,2. Skaidymą vykdo 50°C temperatūroje 50min. \ skaidymo tirpalą prideda 100% pagal medžiagų balansą apskaičiuoto amonio nitrato kiekio (207g), 68g amoniako vandens ir 40g vandens. Gautas N-CaO-MgO trąšas filtruoja. Trąšų sudėtis pateikta lentelėje. 7 Pavyzdys:Trąšas gamina, kaip aprašyta 4 pavyzdyje.Papildomai prideda mikroelementų druskų: l,0g vario nitrato, 0,8g cinko nitrato, l,0g mangano nitrato, 1,2 boro rūgšties. Gautas N-CaO-MgO trąšas su mikroelementais filtruoja. Trąšų sudėtis pateikta lentelėje.
[0019] Skystųjų azoto trąšų fizikinėms cheminėms savybėms įvertinti buvo ištirti visi pagamintų trąšų pavyzdžiai. Analizių rezultatai pateikti lentelėje.
[0020] Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad nuo azoto komponento (šiuo atveju karbamido) kiekio priklauso visos fizikinės cheminės savybės. Didėjant CO(NH2)2, didėja pH, tankis, lūžio rodiklis ir ypač dinaminė klampa. Kristalizacijos temperatūra taip pat priklauso nuo karbamido kiekio. Esant 80% CO(NH 2) 2, (nuo apskaičiuoto kiekio) yra žema kristalizacijos temperatūra, tačiau nepakankankamai didelė maisto medžiagų koncentracija (2 ir 5 pavyzdžiai). Padidinus karbamido koncentraciją iki 100% padidėja maisto medžiagų koncentracija ir išlieka gana žema kristalizacijos temperatūra (1 ir 4 pavyzdžiai).
[0021] Azoto komponentu naudojant amonio nitratą (3 ir 6 pavyzdžiai) fizikinės cheminės savybės skiriasi nežymiai, gaunama gana žema kristalizacijos temperatūra, tačiau žymiai mažesnė maisto medžiagų koncentracija.
[0022] Geriausi rezultatai gauti 4 ir 7 pavyzdžiuose, kuriuose yra aukšta maisto medžiagų koncentracija (iki 31%), mikroelementai (7 pavyzdys), pakankamai žema kristalizacijos temperatūra (-3,3 ir -4,6°C) bei geros fizikinės cheminės savybės.
[0023] Patentuojamų skystųjų trąšų yra žema kristalizacijos temperatūra, didelė azoto, kalcio ir magnio koncentracija. Šioms trąšoms gaminti naudojama lietuviška žaliava - dolomitas. Be to, iš dolomito į skystąsias trąšas pereina kai kurie mikroelementai (Zn, Mn, Cu). Skystosios azoto trąšos, turinčios kalcio ir magnio, praplečia skystųjų trąšų asortimentą bei panaudojimo žemės ūkyje sritis.
1. Skystosios azoto trąšos, kuriose yra amonio, kalcio ir magnio nitratų bei karbamido arba kito azoto komponento, besiskiriančios tuo, kad maisto medžiagų kiekis (masės procentais) yra:
2. Skystųjų azoto trąšų gamybos būdas pagal 1 punktą, kai trąšas gamina skaidant, neutralizuojant ir standartizuojant skaidymo mišinį, besiskiriantis tuo, kad kalcio ir magnio nitratus gauna iš dolomito.
3. Skystųjų azoto trąšų gamybos būdas pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad dolomitą skaido azoto rūgštimi 20-100°C temperatūroje, neutralizuoja amoniaku arba amoniako vandeniu iki pH 1,5-7,5 ir standartizuoja azoto komponentu bei atskiria nuosėdas.
4. Skystųjų azoto trąšų gamybos būdas pagal 3 punktą, besiskiriantis tuo, kad azoto komponentu naudoja amonio nitratą, karbamidą, skystąsias azoto trąšas (karbamido amonio nitratų tirpalą), amonijakatus.
5. Skystųjų azoto trąšų gamybos būdas pagal 2, 3 ir 4 punktus, besiskiriantis tuo, kad skaidymo tirpalą neutralizuoja prieš arba po sumaišymo su azoto komponentu.
6. Skystųjų azoto trąšų gamybos būdas pagal 2, 4 ir 5 punktus, besiskiriantis tuo, kad mikroelementų koncentracijos didinimui naudoja medžiagas, susidedančias iš vario, cinko, kobalto, mangano sulfatų, chloridų, karbonatų, nitratų, oksidų, chelatinių junginių ir molibdatų, boro rūgšties, boratų, boro mineralų, selenatų ar jodidų.
7. Skystųjų azoto trąšų gamybos būdas pagal 3 punktą, besiskiriantis tuo, kad dolomitą skaido 10-90 minučių.
8. Skystųjų azoto trąšų gamybos būdas pagal 3 punktą, besiskiriantis tuo, kad azoto rūgšties koncentracija yra 20-58%.
9. Skystųjų azoto trąšų gamybos būdas pagal 3, 4 ir 5 punktus, besiskiriantis tuo, kad karbamido arba kito azoto komponento, kuris yra 0,1-99% koncentracijos vandens tirpalas arba lydalas, prideda nuo 0,1 iki 560 dolomito masės procentų.