LT4829B

NEPEPTIDINIAI GNRH AGENTAI

NON-PEPTIDE GNRH AGENTS

Referatas

[LT] Aprašyti nepeptidiniai GnRH agentai, galintys inhibuoti gonadotropiną išlaisvinančio hormono poveikį, kurių bendroji formulė yra (I), kurioje X1, X2, Y ir Z yra apibūdinti kintamieji. Tokie junginiaiir jų farmaciškai priimtinos druskos, multimerai, provaistai ir aktyvieji metabolitai yra tinkami žinduolių reprodukcinių sutrikimų ir nuo steroidų priklausančių auglių gydymui, bei vaisingumo reguliavimui, kur yra reikalinga slopinti gonadotropino išsiskyrimą. Taip pat aprašyti šių junginių sintezės būdai ir jiems pagaminti tinkantys tarpiniai junginiai.

[EN] Non-peptide GnRH agents capable of inhibiting the effect of gonadotropin-releasing hormone are of general formula (I), where X1, X2, Y, and Z are defined variables. Such compounds and their pharmaceutically acceptable salts, multimers, prodrugs, and active metabolites are suitable for treating mammalian reproductive disorders and steroid hormone-dependent tumors as wll as for regulating fertility, where suppression of gonadotropin release is indicated. Methods for synthesing the compounds and intermediates useful in their preparation are also described.

Aprašymas

[0001] Šis išradimas pagrindinai yra susijęs su junginiais, kurie turi poveiki į žmogaus gonadotropiną išlaisvinančio hormono (GnRH) veikimą. Konkrečiau, jis yra susijęs su nepeptidiniais GnRH antagonistais arba agonistais ir su jų pagaminimu. Šie nepeptidiniai GnRH agentai turi palankias fizines, chemines ir biologines savybes ir yra tinkami vaistai ligoms arba būklėms, kuriose tarpininkauja hipofizės-gonados ašies moduliavimas. Šio išradimo junginiai leidžia išvengti peptidiniams agentams būdingų degradacijos ir biopasiskirstymo problemų.

[0002] Išradimo kilmė

[0003] Hormono (biocheminė medžiaga, kurią gamina specifinė ląstelė arba audinys ir kuri sukelia ląstelės arba audinio, esančių kitoje organizmo vietoje, aktyvumo pokyčius) išsiskyrimas iš hipofizės liaukos (kuri yra prie smegenų apatinės dalies ir išskiria hormonus, susijusius su augimu ir lytiniu brendimu) priešakinės skilties paprastai reikalauja, kad prieš tai būtų išskiriami kitos klasės hormonai, kuriuos gamina pogumburis (struktūra, esanti apatinėje smegenų dalyje, kuri yra sujungta su hipofize ir ją kontroliuoja). Vienas iš pogumburio hormonų veikia kaip faktorius, kuris sukelia gonadotropinių hormonų, ypatingai LH (luteinizuojantis hormonas, kuris yra hipofizės hormonas, priverčiantis vyrų sėklides ir moterų kiaušides gaminti lytinius hormonus) ir FSH (folikulas stimuliuojantis hormonas, kuris yra hipofizės hormonas, stimuliuojantis kiaušidės pūslelių augimą moterims ir spermos susidarymą vyrams), išlaisvinimą. Šis hormonas čia yra vadinamas "GnRH"

[0004] (gonadotropiną išlaisvinantis hormonas) ir/arba "LH-RH" (luteinizuojantj hormoną' išlaisvinantis hormonas), GnRH yra dekapeptidinis hormonas, gaminamas pogumburio lanko pavidalo branduolių (lanko pavidalo branduoliai yra bet kuri iš gumburo, pogumburio arba pailgųjų smegenų ląstelinių masių), kuris kontroliuoja hipofizės liaukos produkciją ir išlaisvina gonadotropinus (hormonai, jskaitant FSH ir LH, kuriuos gamina hipofizės liauka, kontroliuojanti reprodukcijos funkciją). GnRH (LH-RH) gali būti pavaizduotas pyro-Glu-His-Trp-Ser-Tyr-Gly-Leu-Arg-Pro-Gly-NH₂ seka arba - vienos raidės kodu - pyro-EHWSYGLRPG-NH2. GnRH veikia didelio afiniškumo hipofizės receptorius stimuliuodami LH Tr FSH -gaminimąsi ir išsiskyrimą.

[0005] Hipofizės atsakas j GnRH gyvenimo bėgyje labai kinta. GnRH ir gonadotropinai pirmiausia pasirodo vaisiuje praėjus dešimčiai savaičių nuo pastojimo. Jautrumas GnRH mažėja po trumpo pakilimo per pirmuosius tris mėnesius po gimimo iki brendimo pradžios. Prieš brendimą FSH atsakas j GnRH yra didesnis nei LH. Kai prasideda brendimas, jautrumas GnRH padidėja ir po to seka pulsuojanti LH sekrecija. Vėlyvojo brendimo laikotarpiu ir reprodukcijos metais pulsacijos vyksta per visą dieną, esant didesniems LH . atsakams nei FSH. Po menopauzės FSH ir LH koncentracijos padidėja, ir pomenopauziniai FSH kiekiai yra didesni nei LH kiekiai.

[0006] Pųjsacinis GnRH išlaisvinimas sukelia pulsacinj LH ir FSH išlaisvinimą.

[0007] Vienok nepertraukiama GnRH ir jo analogų infuzija sukelia LH ir FSH išlaisvinimo inhibavimą. Šis reiškinys buvo panaudotas sėkmingam gonadotropino tarpininkaujamo per daug ankstyvo brendimo gydymui, skiriant nepertraukiamą LH-RH arba jo analogų vartojimą. Atvirkščiai, žmonėms, turintiems GnRH trūkumą, LH-RH vartojimas su pertraukomis gali atstatyti normalų menstruacini ciklą arba normalų spermos ir testosterono gaminimąsi.

[0008] GnRH agonistai, kurie yra junginiai, stimuliuojantys hipofizės liauką, kad ji išskirtų arba moduliuotų FSH ir LH, buvo viena iš priemonių, kurias galima parinkti nuo lytinių steroidų priklausančių patofiziologijų gydymą, dėl riboto skaičiaus tinkamų antagonistų, prieinamų klinikiniam įvertinimui. Tačiau dabar yra aptarinėjami GnRH antagonistai, kurie yra junginai, slopinantys hipofizės liauką, kad ji neišskirtų FSH ir LH.

[0009] GnRH antagonistai gali būti naudingi slopinant gonadotropino sekrecijas ir apsaugant nuo ovuliacijos moteriškos lyties žinduolius. GnRH antagonistai buvo tyrinėti kontracepcijos ir koncepcijos laikotarpių požiūriu, o taip pat nevaisingumo gydymui, ovuliacijos sukėlimo kontroliavimui moterims su chronišku ovuliacijos nebuvimu ir apvaisinimu in vitro. GnRH antagonistai taip pat gali būti tinkami gydant per daug ankstyvą brendimą, endometriozę

[0010] (jskaitant skausmingąją endometriozę), aknę, amenorėją (pvz. antrinę amenorėją), gimdos miomą, kiaušidžių ir krūtų cistines ligas (jskaitant policistinę kiaušidžių ligą) bei krūties ir ginekologinius vėžinius susirgimus. GnRH antagonistai taip pat gali būti naudingi priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomų palengvinimui. Jie taip pat gali būti naudojami kiaušidinio hiperandrogenizmo ir hirsutizmo gydymui. Taip pat buvo rasta, kad antagonistai tinka gonadotropinu sekrecijai reguliuoti vyriškos lyties žinduoliams ir gali būti naudojami spermatogenezei sulaikyti, pvz. kaip vyriški kontraceptikai vyrų seksualinių nusikaltėlių gydymui ir prostatos hipertrofijos gydymui. Konkrečiau, GnRH antagonistai taip pat gali būti naudojami nuo steroidų priklausantiems augliams, tokiems kaip prostatos ir krūties augliai, gydyti ir ovuliacijos laiko kontroliavimui dėl apvaisinimo in vitro. GnRH antagonistai taip pat gali būti naudojami gydyti pacientams, sergantiems ligomis, tokiomis kaip AIDS, kuriose turėtų būti naudinga stimuliuoti užkrūčio liauką, produkuojančią T-ląsteles. Visi šie panaudojimai yra susiję su GnRH antagonisto geba blokuoti GnRH aktyvumą.

[0011] Iki šiol prieinamais GnRH antagonistais pirmiausia buvo peptidiniai GnRH analogai. Žr., pvz., International Publication No. WO 93/03058. Peptidinių hormonų peptidiniai antagonistai dažniausiai yra gana veiksmingi, tačiau peptidinių antagonistų panaudojimas paprastai yra susijęs su problemomis, kadangi peptidus skaldo fiziologiniai fermentai ir jie dažnai sunkiai pasiskirsto gydomame organizme. Taigi, kaip vaistai, jie turi ribotą efektyvumą. Iš to seka išvada, kad dabartiniu metu egzistuoja peptidinio hormono GnRH nepeptidinių antagonistų poreikis.

[0012] Todėl šio išradimo tikslas yra pateikti nepeptidinius junginius, kurie yra GnRH agentai (agonistai arba antagonistai), susirišančius su GnRH receptoriais ir tokiu būdu moduliuojančius aktyvumą, ypatingai tokius, kurie yra veiksmingi GnRH antagonistai. Kitas išradimo tikslas yra pateikti efektyvias terapijas individams, kuriems yra reikalingas terapinis GnRH reguliavimas, ir pateikti gydymo būdus ligoms ir būklėms, kuriose tarpininkauja GnRH reguliavimas.

[0013] Tokie tikslai buvo pasiekti panaudojant šio išradimo nepeptidinius GnRH junginius, kurie yra naudingi kaip vaistai indikacijoms, kuriose tarpininkauja GnRH reguliavimas. Išradimo junginiai yra farmaciškai tinkamesni už peptidinius junginius, kadangi jie duoda geresnį biopasiskirstymą ir nepasiduoda fiziologinių fermentų skatinamai degradacijai. Šiame išradime taip pat yra pateikiami šių junginių sintezės būdai bei tarpiniai junginiai, tinkami šiems junginiams gauti.

[0014]

[0015] Z yra grupė, pasirinkta iš turinčio pakaitų ir neturinčio pakaitų alkilo,alkenilo, alkinilo, cikloalkilo, heterociklo, arilo, heteroarilo, CH₂OR ir C(0)0R, kuriose R yra turintis pakaitų arba neturintis pakaitų alkilas, alkenilas, alkinilas, cikloalkilas, arilas arba heteroarilas ir kur bendras Z grupėje esančių anglies atomų skaičius, neįskaitant galimų pakaitų, yra nuo 1 iki 12;

[0016] Y yra lipofilinė grupė, pasirinkta iš turinčio pakaitų ir neturinčio pakaitų alkilo, alkenilo, alkinilo, cikloalkilo, arilo ir heteroarilo, kur bendras Y grupėje esančių anglies atomų skaičius, neįskaitant galimų pakaitų, yra nuo 6 iki 20;

[0017] Xi yra struktūrinis vienetas arba tarpiklis, naudojamas CH₂NC(0), X₂l Y ir Z funkciniams vienetams sujungti 3-matėje erdvėje, kuris yra pasirinktas iš turinčio pakaitų ir neturinčio pakaitų alkilo, alkenilo, alkinilo, cikloalkilo, arilo ir heteroarilo taip, kad atomų skaičius vieneto, jungiančio centrinį azotą (N atomas I formulėje yra vadinamas "centriniu azotu", norint išvengti painiavos su bet kokiais azotą turinčiais pakaitais) su X₂( grandinės dalyje yra nuo 3 iki 8, geriau nuo 4 iki 6; ir

[0018] X₂ yra bazinė grupė, turinti pKa didesnė nei maždaug 8, kurią geriausia pasirinkti iš turinčio pakaitų ir neturinčio pakaitų guadinilo, amidinilo, acilamidinilo, azetidinilo ir aminogrupės.

[0019] Apart I formulės junginių, šio išradimo GnRH agentai apima I formulės junginių farmaciškai priimtinas druskas, multimerines formas, provaistus ir aktyvius metabolitus. Tokie nepeptidiniai agentai yra farmaciškai tinkamesni už peptidinius junginius, kadangi jie duoda geresnj biopasiskirstymą ir yra atsparūs fiziologinių fermentų skatinamai degradacijai.

[0020] Šis išradimas taip pat yra susijęs su farmacinėmis kompozicijomis, j kurias įeina terapiškai efektyvus kiekis šio išradimo GnRH agento derinyje su farmaciškai priimtinu nešikliu arba skiedikliu. Be to, šis išradimas yra susijęs su gonadotropinu sekrecijos reguliavimu žinduoliuose, kuris apima šio išradimo GnRH agentų terapiškai efektyvių kiekių skyrimą.

[0021] Išradimas taip pat yra susijęs su šių junginių sintezės būdais bei su tarpiniais junginiais, tinkančiais jiems pagaminti. Tarpiniai junginiai, tinkantys I formulės junginiams gauti, yra junginiai, kurie aprašomi II, III ir IV formulėmis:

[0022] j yra 1 arba 2;

[0023] k yra 1, 2, 3, 4 arba 5;

[0024] R⁸ yra H arba turintis pakaitų arba neturintis pakaitų žemesnysis alkilas;

[0025] R⁹ yra H arba turintis pakaitų arba neturintis pakaitų žemesnysis alkilas, CN, N0₂ arba C0₂R¹;

[0026] R¹⁰ yra H arba turintis pakaitų arba neturintis pakaitų žemesnysis alkilas, CH₂OR¹, (CH₂)_POR¹, C0₂R¹ arba (CH₂)pC(0)R², kur p yra sveikas skaičius nuo 1 iki 6, o R² yra H, O_R¹, _SR¹, N(R¹)₂ arba C(R¹)₃;

[0027] R₁1 yra H arba turintis pakaitų arba neturintis pakaitų žemesnysis alkilas, CH₂0-fenilas, CH₂0-benzilas, fenilas arba benzilas;

[0028] arba bet kurie du radikalai iš _R⁸, _R⁹, _R¹⁰ ir R11 (R⁸ ir _R⁹ arba _R⁸ ir R¹¹, arba R⁸ ir R¹⁰, arba R⁹ ir R¹⁰, arba R⁹ ir R¹¹, arba R¹⁰ ir R¹¹) paimti kartu sudaro 5- arba 6-narį heterociklą;

[0029] ir kur kiekvienas R¹ yra nepriklausomai parinktas iš turinčio pakaitų arba neturinčio pakaitų žemesniojo alkilo, O-žemesniojo alkilo ir S-žemesniojo alkilo.

[0030] Kitos šio išradimo ypatybės, tikslai ir privalumai paaiškės iš toliau duodamo smulkaus šio išradimo aprašymo ir tinkamiausių jo (gyvendinimo variantų.

[0031] Fig.1 yra poslinkio kreivės, gautos išmatavus radioizotopais žymėto GnRH, prijungto prie membranų su GnRH receptoriais, kiekio priklausomybę nuo nežymėto GnRH koncentracijos, grafikas. Fig.2 yra procentinio parūgštėjimo ląstelėse, ekspresuojančiose žmogaus GnRH receptorius, kaip atsako į didėjančią GnRH koncentraciją, nesant ir esant GnRH antagonisto, grafikas.

[0032] Smulkus išradimo aprašymas ir tinkamiausi jo įgyvendinimo variantai GnRH agentai

[0033] Kai kurie iš šio išradimo junginių turi vieną arba daugiau asimetrijos centrų ir todėl gali duoti enantiomerus, diastereoizomerus arba kitas stereoizomerines formas. Turima omenyje, kad išradimas apima visus tokius galimus stereoizomerus bei jų racemines ir optiškai grynas formas. Kai čia aprašyti junginiai turi olefinines dvigubas jungtis, laikoma, kad jie apima ir E, ir Z geometrinius izomerus.

[0034] Čia parodytose cheminėse formulėse gali pasireikšti tautomerijos reiškinys. Kai šiame aprašyme parodyta struktūrinė formulė vaizduoja vieną iš galimų tautomerinių formų, turėtų būti suprantama, kad išradimas vis dėlto apima visas tautomerines formas.

[0035] Terminas "alkilas" reiškia tiesiosios arba šakotosios grandinės alkilo grupes, turinčias nuo vieno iki dvylikos anglies atomų. Tokių grupių pavyzdžiais yra metilas (Me), etilas, n-propilas, izopropilas, butilas, izobutilas, antr.-butilas, tret.-butilas (tBu), pentilas, izopentilas, tret-pentilas, heksilas, izoheksilas ir pan. Terminas "žemesnysis alkilas" reiškia alkilą, turintj nuo 1 iki 8 anglies atomų (Ci-s-alkilas). Tinkamai pakeisti alkilai apima fluormetilą, difluormetilą, trifluormetilą, 2-fluoretilą, 3-fluorpropilą, hidroksimetilą, 2-hidroksietilą, 3-hidroksipropilą ir pan.

[0036] Terminas "alkenilas" reiškia tiesiosios arba šakotosios grandinės alkenilo grupes, turinčias nuo 2 iki 12 anglies atomų. Tokių grupių pavyzdžiais yra prop-2-enilas, but-2-enilas, but-3-enilas, 2-metilprop-2-enilas, heks-2-enilas ir pan.

[0037] Terminas "alkinilas" reiškia tiesiosios arba šakotosios grandinės alkinilo grupes, turinčias nuo 2 iki 12 anglies atomų. Tokių grupių pavyzdžiais yra metilprop-2-inilas, 3-metilpent-4-inilas, heks-2-inilas ir pan.

[0038] Terminas "karbociklas" reiškia monociklinę arba policiklinę anglies atomų žiedinę struktūrą (heteroatomų nėra), turinčią nuo 3 iki 7 anglies atomų kiekviename žiede, kuris gali būii sotus, dalinai sotus arba nesotus. Karbociklų pavyzdžiais yra cikloaikilai ir arilai.

[0039] Terminas "heterociklas" reiškia monociklinę arba policiklinę žiedinę struktūrą su vienu arba daugiau heteroatomų, pasirinktų iš N, O ir S, ir turinčią nuo 3 iki 7 atomų (anglies atomai plius koks nors heteroatomas(ai)) kiekviename žiede, kuris gali būti sotus, dalinai sotus arba nesotus. Heterociklų pavyzdžiais yra tetrahidrofuranilas, tetrahidropiranilas, azetidinilas, pirolidinilas, piperidinilas, piperazinilas ir panašūs.

[0040] Čia panaudotas terminas "cikloaikilai" reiškia sočius karbociklus, turinčius 3-12 anglies atomų, jskaitant biciklines ir triciklines cikloalkilines struktūras. Tinkamais cikloalkilais yra ciklopropilas, ciklobutilas, ciklopentilas, cikloheksilas, cikloheptilas ir panašūs.

[0041] Terminai "arilai" ir "heteroarilai" reiškia monociklines ir policiklines nesočias arba aromatines žiedines struktūras, kur "arilas" reiškia tokias, kurios yra karbociklai, o "heteroarilas" reiškia tokias, kurios yra heterociklai. Aromatinių žiedinių struktūrų pavyzdžiais yra fenilas, naftilas, 1,2,3,4-tetrahidronaftilas, furilas, tienilas, pirolilas, piridilas, piridinilas, pirazolilas, imidazolilas, pirazinilas, piridazinilas, 1,2,3-triazinilas, 1,2,4-oksadiazolilas, 1,3,4-oksadiazolilas, 1-H-tetrazol-5-ilas, indolilas, chinolinilas, benzofuranilas, benzotiofenilas (tianaftenilas) ir pan. Tokiose liekanose gali būti vienas arba daugiau tinkamų pakaitų, pavyzdžiui, pakaitas pasirinktas iš halogeno (F, Cl, Br ir I); žemesniojo alkilo; OH; N0₂; CN; C0₂H; O-žemesnysis alkilas; arilas; aril-žemesnysis alkilas; C0₂CH₃; CONH₂; OCH₂CONH₂; NH₂; S0₂NH₂; OCHF_z; CF₃; OCF₃; ir pan. Tokiose liekanose kaip pakaitas gali būti ir kondensuota žiedinė struktūra arba tiltelis, pavyzdžiui OCH₂-O.

[0042] Terminas "aril-žemesnysis alkilas" reiškia žemesnįjį alkilą, kuriame yra arilas. Jų pavyzdžiais yra benzilas, fenetilas, piridilmetilas, naftilmetilas ir pan. Aril-žemesniajame alkile taip pat gali būti pakaitų.

[0043] Bendrai paėmus, įvairiose Xi, X₂, Y ir Z atitinkančiose liekanose gali būti vienas arba daugiau tinkamų pakaitų. Tokių pakaitų pavyzdžiais yra halogenas (F, Cl, Br ir I); žemesnysis alkilas; -OH, -N0₂, -CN, -C0₂H, -O-žemesnysis alkilas, -arilas, -aril-žemesnysis alkilas, -C0₂CH3, -CONH₂, - OCH₂CONH₂, -NH_2i -S0₂NH₂, halogenalkilas (pvz., -CF₃; -CH₂CF₃), -0-halogenalkilas (pvz., -OCF₃, -OCHF₂) ir pan.

[0044] "Blokuojančios grupės" reiškia grupes, kurios apsaugo vieną arba daugiau būdingų funkcinių grupių nuo priešlaikinės reakcijos. Tinkamas blokuojančias grupes paprastai gali parinkti specialistas priklausomai nuo funkcinės grupės ir konkrečios cheminės reakcijos, reikalingos junginiui sukomponuoti. Tinkamų blokuojančių grupių pavyzdžiai yra aprašyti, pavyzdžiui, Greene and Wutz, Protecting Groups in Organic Synthesis, 2^nd edition, John VViley & Sons, New York, (1991). Blokuojančių grupių, panaudotų šio išradimo praktikoje, pavyzdžiais yra tret-butoksikarbonilas (Boc) ir pan.

[0045] Šio išradimo junginiai, tinkami kaip GnRH agentai, turi tokią formulę I:

[0046]

[0047] Z yra grupė, pasirinkta iš turinčio pakaitų ir neturinčio pakaitų alkilo, alkenilo, alkinilo, cikloalkilo, heterociklo, arilo, heteroarilo, CH₂OR ir C(0)0R, kuriose R yra turintis pakaitų arba neturintis pakaitų alkilas, alkenilas, alkinilas, cikloalkilas, arilas arba heteroarilas ir kur bendras Z grupėje esančių anglies atomų skaičius, neįskaitant galimų pakaitų, yra nuo 1 iki 12;

[0048] Y yra lipofilinė grupė, pasirinkta iš turinčio pakaitų ir neturinčio pakaitų alkilo, alkenilo, alkinilo, cikloalkilo, arilo ir heteroarilo, kur bendras Y grupėje esančių anglies atomų skaičius, nejskaitant galimų pakaitų, yra nuo 6 iki 20;

[0049] Xi yra struktūrinis vienetas arba tarpiklis, naudojamas CH₂NC(0), X₂, Y ir Z funkciniams vienetams sujungti 3-matėje erdvėje, kuris yra pasirinktas iš turinčio pakaitų ir neturinčio pakaitų alkilo, alkenilo, alkinilo, cikloalkilo, arilo ir heteroarilo taip, kad atomų skaičius vieneto, jungiančio centrinj azotą (N atomas I formulėje yra vadinamas "centriniu azotu", norint išvengti painiavos su bet kokiais azotą turinčiais pakaitais) su X₂, grandinės dalyje yra nuo 3 iki 8, geriau nuo 4 iki 6; ir

[0050] X₂ yra bazinė grupė, turinti pKa didesnę nei maždaug 8, kurią geriausia pasirinkti iš turinčio pakaitų ir neturinčio pakaitų guadinilo, amidinilo, acilamidinilo, azetidinilo ir aminogrupės; ir

[0051] tokių junginių farmaciškai priimtinos druskos, provaistai, farmaciškai aktyvūs metabolitai ir imituojančios formos.

[0052] Be to, laikoma, kad I formulės junginiai apima, kur tinka, solvatuotas bei nesolvatuotas šių junginių formas. Taigi, I formulės junginiai apima junginius, turinčius nurodytą struktūrą, įskaitant hidratuotas ir nehidratuotas formas.

[0053] Tinkamiausios Z grupės yra: pakeisti ir nepakeisti furilai, pavyzdžiui, 2-furilas, 3-furilas, 5-metil-2-furilas ir 5-nitro-2-furilas; pakeistas ir nepakeistas pirolilas; pakeisti ir nepakeisti naftilai, pavyzdžiui, 1-naftilas ir 2-naftilas; pakeisti ir nepakeisti tienilai, pvz., 2-tienilas; pakeisti ir nepakeisti piridilai, pavyzdžiui, 2-chlorpirid-5-ilas ir 2-metiltiopirid-3-ilas; pakeisti ir nepakeisti cikloalkilai, pavyzdžiui, ciklopropilas, ciklobutilas, ciklopentilas ir cikloheksilas; ir pakeisti ir nepakeisti žemesnieji alkilai, tokie kaip metilas, etilas, propilas, butilas ir panašūs, o taip pat ir pakaitu turintys fluorą, pvz., CF₃, kuris yra ypatingai tinkamas. Ypatingai tinkamos Z grupės yra furilai, pirolilai, tienilai ir CF₃.

[0054] Tinkamiausios Y grupės yra: pakeistas ir nepakeistas fenilas, pavyzdžiui, 4-izopropilfenilas, 4-N,N-dimetilaminopropiloksifenilas, 2,4,5-trietoksifenilas, 2,3-dibenziloksifenilas ir 2-(4'-chlorfeniloksi)fenilas; pakeistas ir nepakeistas naftilas ir jo dalinai arba pilnai sotūs dariniai, pavyzdžiui, I^.S^-tetrahidro-I.I^Ae-pentametilnaftalenas; pakeistas ir nepakeistas dibenzilfurilas ir jo sotūs ir dalinai sotūs dariniai; pakeistas ir nepakeistas chinolinilas, izochinolinilas, chinoksaiinilas ir panašūs, pavyzdžiui, 3-chinolinilas; ir pakeisti ir nepakeisti cikloalkilai ir kondensuoti policikliniai alkilai. Didelio tūrio lipofilinės grupės yra ypatingai pageidautinos Y grupės, ypatingai viena iš šių grupių:

[0055] Tinkamiausios X_t grupės yra alkileno, alkilen-cikloalkil-alkileno ir alkilen-aril-alkileno grandinės, kur terminas "alkilenas" reiškia (CH₂)_n, kurioje n yra sveikas skaičius nuo 1 iki 6. Ypatingai tinkamos Xi grupės yra šios:

[0056] Tinkamiausios X₂ grupės yra labai bazinės, pvz. turinčios pKa didesnį nei maždaug 9, dar geriau - didesnį nei maždaug 10. X₂ grupių pavyzdžiais yra guanidinilas, amidinilas ir aminogrupė, kurioje, kaip pakaitas, gali būti vienas arba daugiau žemesniųjų alkilų. Ypatingai tinkama X₂ grupė yra guanidinilas.

[0057] Tinkamiausiais junginiais yra tokie junginiai, kuriuos apima tokios pusiau bendros formulės r ir I" (kuriose Y ir Z yra tokie, kaip apibūdinta aukščiau):

[0058] Tinkamiausi konkretūs I formulės junginių įgyvendinimo variantai apima tokius junginius Nr. 1-120 (tolimesniame aprašyme alkilo ir alkileno pakaitai parodyti naudojant jprastą sutrumpinimą, pvz." I" metilo grupei):

[0059] ilILJ .

[0060] Iš aukščiau nurodytų konkrečių junginių ypatingai tinkami yra junginiai Nr. 4, 5, 13, 25, 26, 30, 40, 47, 48, 55 ir 80.

[0061] Kiti ypatingai tinkami I formulės GnRH agentai apima šiuos junginius

[0062]

[0063] Kaip nurodyta aukščiau, šio išradimo GnRH agentai taip pat apima I formulės junginių veiklias tautomerines ir stereoizomerines formas, kurios gali būti nesunkiai gaunamos naudojant šioje srityje žinomas metodikas. Pavyzdžiui, optiškai aktyvūs (R) ir (S) izomerai gali būti pagaminami panaudojant stereospecifinę sintezę, pvz. naudojant chiralinius sintonus ir chiralinius reagentus, arba raceminiai mišiniai gali būti išskirstyti naudojant jprastas metodikas.

[0064] GnRH agentai taip pat apima I formulės junginių veikliųjų formų multivalentines arba multimerines formas. Tokie "multimerai" gali būti pagaminami prijungiant arba sudedant daugybę veikliojo junginio molekulių vieną prie kitos, pvz. naudojant tiltelius, kurie yra nešiklio liekanoje. Jvairių dimensijų multimerai (t.y. turintys jvairų skaičių veikliojo junginio molekulių) gali būti ištirti, nustatant optimalaus dydžio multimerą susirišimo su receptoriumi atžvilgiu. Tokių multivalentinių veikliųjų receptorius surišančių junginių formų, turinčių optimalų atstumą tarp receptorius rišančių liekanų, pateikimas gali sustiprinti receptoriaus surišimą (žr. pvz. Lee et al., Biochem., 1984, 23:4255). Specialistas gali kontroliuoti multivalentiškumą ir atstumus, pasirinkdamas tinkamą nešiklio liekaną arba jungių vienetus. Tinkamos liekanos yra molekuliniai nešikliai, turintys daug funkcinių grupių, kurios gali būti veikiamos funkcinėmis grupėmis, esančiomis šio išradimo veikliuosiuose junginiuose. Labai aktyviems multimerams pagaminti gali būti naudojama daugybė nešiklio liekanų, įskaitant baltymus, tokius kaip BSA (jaučio serumo albuminas) arba HSA, peptidus, tokius kaip pentapeptidai, dekapeptidai, pentadekapeptidai ir pan., bei nebiologinius junginius, pasirinktus dėl jų palankių efektų arba sugėrimo gebos, transporto ir pastovumo tiksliniame organizme. Nešiklio liekanoje galima pasirinkti funkcines grupes, tokias kaip amino-, sulfhidrilo, hidroksilo ir alkilamino-grupės, gaunant stabilius šio išradimo junginių ryšius, optimalų atstumą tarp imobilizuotų junginių ir optimalias biologines savybes.

[0065] Be to, šio išradimo GnRH agentai apima farmaciškai priimtinas I formulės junginių druskas. Terminas "farmaciškai priimtina" reiškia tokias druskos formas, kurios yra farmakologiškai priimtinos ir iš esmės netoksiškos subjektui, vartojančiam šj GnRH agentą. Farmaciškai priimtinos druskos apima jprastas adityvines druskas su rūgštimis ir adityvines druskas su bazėmis, sudarytas iš tinkamų netoksiškų organinių arba neorganinių rūgščių arba neorganinių bazių. Adityvinių druskų su rūgštimis pavyzdžiais yra druskos, sudarytos su neorganinėmis rūgštimis, tokiomis kaip hidrochlorido rūgštis, hidrobromido rūgštis, hidrojodido rūgštis, sulfato rūgštis, sulfamo rūgštis, fosfato rūgštis ir nitrato rūgštis, arba druskos, sudarytos su organinėmis rūgštimis, tokiomis kaip p-toluensulfonrūgštis, metansulfonrūgštis, etandisulfonrūgštis, izetiono rūgštis, oksalo rūgštis, p-bromfenilsulfonrūgštis, karbonato rūgštis, gintaro rūgštis, citrinų rūgštis, benzenkarboksirūgštis, 2-acetoksibenzenkarboksirūgštis, acto rūgštis,

[0066] fenilacto rūgštis, propiono rūgštis, glikoiio rūgštis, stearino rūgštis, pieno rūgštis, obuolių rūgštis, vyno rūgštis, askorbo rūgštis, maleino rūgštis, hidroksimaleino rūgštis, glutamo rūgštis, salicilo rūgštis, sulfanilo rūgštis ir tumaro rūgštis. Adityvinių druskų su bazėmis pavyzdžiais yra druskos, sudarytos su amonio hidroksidais (pvz. ketvirtinis amonio hidroksidas, toks kaip tetrametilamonio hidroksidas), druskos, sudarytos su neorganinėmis bazėmis, tokiomis kaip šarminių arba žemės šarminių metalų (pvz. natrio, kalio, ličio, kalcio arba magnio) hidroksidai, ir druskos, sudarytos su organinėmis bazėmis, tokiomis kaip aminai, benzilaminai, piperidinai ir pirolidinai.

[0067] Terminas "provaistas" reiškia I formulės junginio (arba jo druskos) metabolinį pirmtaką, kuris yra farmaciškai priimtinas. Provaistas gali būti neaktyvus, kai jis yra skiriamas subjektui, bet in vivo jis pavirsta aktyviu I formulės junginiu. Terminas "aktyvus metabolitas" reiškia I formulės junginio metabolinj produktą, kuris yra farmaciškai priimtinas ir efektyvus. I formulės

[0068] junginių provaistai ir aktyvūs metabolitai gali būti nustatyti, naudojant specialistams žinomas metodikas.

[0069] jvairių junginių aktyvumo laipsniui nustatyti GnRH sistemose gali būti naudojama daugybė žinomų testų ir metodikų. Sąveikai su dominančiu receptoriumi nustatyti yra naudojami ligando surišimo testai. Jeigu domina surišimas, gali būti naudojamas žymėtasis receptorius, kuriame žymė yra fluorescuojanti grupė, fermentas, radioizotopas arba pan., kuri leidžia registruoti kiekybini pokytį priklausomai nuo receptoriaus susirišimo. Kitu atveju, specialistas gali pateikti antikūną šiam receptoriui, kur antikūnas yra žymėtas, ir jis gali duoti signalo amplifikaciją. Surišimą taip pat galima nustatyti panaudojant konkurencinj su receptoriumi surišto ligando išstūmimą, kai ligandas yra žymėtas detektuojama žyme. Kai domina agonistinis ir/arba antagonistinis aktyvumas, gali būti tiriamas nepaveiktas

[0070] organizmas arba ląstelė ir gali būti matuojamas organizmo arba ląstelės funkcijos atsakas j dominančio junginio susirišimą. Ląstelių atsako detektavimui galima gauti jvairius jtaisus, tokius kaip mikrofiziometras, gaunamas iš Molecular-Devices, Redvvood City, Kalifornija. Specialistams yra žinomi in vitro ir in vivo testai, tinkami matuoti GnRH antagonistiniam aktyvumui. Dr., pvz., Bovvers et al„ "LH suppression in cultured rat pituitary cells treated with 1 ng of LHRH", Endocrinology, 1980, 106:675-683 ( in vitro) ir Corbin et al., "Antiovulatory activity (AOA) in rats", Endocr. Res. Commun. 1975, 2:1-23 ( in vivo). Konkrečios testo, kuris gali būti naudojamas, metodikos yra aprašytos toliau.

[0071] Pavyzdžiui, GnRH receptoriaus antagonistų funkcija gali būti įvertinta matuojant ekstraląstelinio parūgštėjimo greičio pokytj tokiu būdu. Junginių geba blokuoti ekstraląstelinio parūgštėjimo greitį, tarpininkaujamą GnRH HEK 293 ląstelėse, ekspresuojančiose ūmogaus GnRH receptorious, yra nustatyta kaip junginio antagonistinio aktyvumo matas in vitro. MaDdaug 100000 IDstelių/kamerai yra imobilizuojama agarozės suspensijos terpėje (Molecular Devices) ir atliekama perfuzija su nebuferinta MEM terpe, naudojant Cytosensor^® mikrofiziometrą (Molecular Devices). Ląstelės paliekamos susidaryti pusiausvyrai, kol foninis parūgštėjimo greitis tampa stabilus (maždaug 1 valandą). Išmatuojamos kontrolinės dozės-atsako į GnRH (nuo 10*11 M iki 10"⁷ M) kreivės. Prieš stimuliavimą GnRH junginiai inkubuojami 15 min. ir įvertinamas jų antagonistinis aktyvumas. Po inkubavimo su tiriamaisiais junginiais gaunamos pakartotos dozės-atsako į GnRH kreivės, esant įvairioms tiriamojo junginio koncentracijoms ir nesant junginio. Atliekama junginių Schield regresinė analizė, norint nustatyti, ar junginiai antagonizuoja GnRH tarpininkaujamą ekstraląstelinio parūgštėjimo greičio padidėjimą dėl konkurencinės sąveikos su GnRH receptoriumi. Žr., pvz., parūgštėjimo atsaką naudojant antagonistinį peptidą antidą (CAS No. 11258-12-4), parodytą fig.2, (antidas buvo gautas iš Sigma, produkto Nr. A8802 (acetil-B-(2-naftil)-D-Ala-D-p-chlor-Phe-B-(3-piridil)-D-Ala-Ser-Ne-(nikotinil)-Lys-Ne-(nikotinil)-D-Lys-Leu-Ne-(izopropil)-Lys-Pro-D-Ala-NH₂)). Ląstelių parūgštėjimo ataskas į GnRH yra parodytas fig.2 kreivėse, kur kreivė A yra pirmojo išlaikymo, kreivė B - antrojo išlaikymo ir kreivė C - trečiojo išlaikymo. Ląstelių atsakas j GnRH esant 30 nM antido yra parodytas fig.2 D kreivėje.

[0072] Kitame teste gali būti matuojama visų inozitolio fosfatų akumuliacija panaudojant ekstrakciją skruzdžių rūgštimi iš ląstelių, o po to išskirstant

[0073] fosfatus Dowex kolonėlėmis. Ląstelės suskaldomos, naudojant tripsiną, - dviejose 12 duobučių plokštelėse ir pažymimos ³H-mioinozitoliu (0,5 Ci - 2 mCi mililitrui) laikant 16-18 vai. terpėje be inozitolio. Po to ši terpė nusiurbiama ir ląstelės perplaunamos arba 1X HBSS, 20 mM HEPES (pH 7,5), arba serumo neturinčia DMEM, 1X HBSS, 20 mM HEPES (pH 7,5), turinčia agonisto, po to pridedama 20 mM LiCI ir ląstelės inkubuojamos norimą laiko tarpą. Terpė nusiurbiama ir reakcija stabdoma pridedant ledu atšaldytos 10 mM skruzdžių rūgšties, kuri taip pat tarnauja lipidų ekstrahavimui. Inozitolio fosfatai atskiriami jonų mainų chromatografija per Dowex kolonėles, kurios po to plaunamos 5 ml 10 mM mioinozitolio ir 10 mM skruzdžių rūgšties. Po to kolonėlės plaunamos 10 mi 60 mM natrio formiato ir 5 mM borakso ir visi inozitolio fosfatai eliuuojami 4,5 ml 1M amonio formiato, 0,1 M skruzdžių rūgštimi.

[0074] Tinkamiausi šio išradimo GnRH agentai yra tie, kurie turi maždaug 10 įaM arba mažesnę Kj reikšmę. Ypatingai tinkami GnRH agentai yra tie, kurie turi nanomolių eilės Kj reikšmę.

[0075] J šio išradimo farmacines kompozicijas jeina bent vieno šio išradimo GnRH agento efektyviai slopinantis GnRH kiekis ir inertinis arba farmaciškai priimtinas nešiklis arba skiediklis. Šios kompozicijos gali būti pagamintos vienetinėmis dozuotomis formomis, tinkančiomis norimam vartojimo būdui, pvz. parenteriniam arba peroraliniam vartojimui.

[0076] Ligų arba būklių, tarpininkaujamų GnRH agonizmo arba antagonizmo, gydymui šio išradimo farmacinės kompozicijos yra skiriamos tinkamų vaistinių formų, pagamintų sumaišant terapiškai efektyvų kiekį (t.y. GnRH moduliuojant] kiekj, efektyvų terapiniam poveikiui gauti) bent vieno šio išradimo GnRH agento (veiklusis ingredientas) su vienu arba daugiau farmaciškai priimtinų nešiklių arba skiediklių, pavidalu. Tokios vaistinės formos gali būti pagaminamos pagal jprastas metodikas, pvz., atitinkamai sumaišant, granuliuojant ir presuojant arba ištirpinant ingredientus žinomais būdais. Esant reikalui, farmacinėje kompozicijoje gali būti naudojamas vienas arba daugiau kitų veikliųjų ingredientų, tokių kaip kiti GnRH antagonistai.

[0077] Farmacinis nešiklis gali būti arba kieta medžiaga, arba skystis. Kietų nešiklių pavyzdžiais yra laktozė, sacharozė, talkas, želatina, agaras, pektinas, gumiarabikas, magnio stearatas, stearino rūgštis ir pan. Skystų nešiklių pavyzdžiais yra sirupas, žemės riešutų aliejus, alyvų aliejus, vanduo ir pan. Panašiu būdu j nešiklj arba skiediklj gali jeiti uždelsimo arba išskyrimo po tam tikro laiko specialistams žinomos medžiagos, kaip antai glicerilmonostearatas arba glicerildistearatas; vienos arba mišinyje su vašku, etilceliulioze, hidroksipropilmetilceliulioze, metilmetakrilatu, arba pan.

[0078] Gali būti naudojamos įvairiausios farmacinės formos. Pavyzdžiui, jeigu yra naudojamas kietas nešiklis, preparatas gali būti jvairių tipų tabletės, kietos želatininės kapsulės, miltelio formos. Kieto nešiklio kiekis gali kisti labai plačiose ribose, pavyzdžiui nuo maždaug 25 mg iki maždaug 1 g. Jeigu yra naudojamas skystas nešiklis, preparatas gali būti sirupo, emulsijos, minkštos želatininės kapsulės, sterilaus tirpalo injekcijoms, suspensijos ampulėje arba buteliuke arba nevandeninės skystos suspensijos formos.

[0079] Norint gauti stabilią vandenyje tirpią dozuotą formą, I formulės junginio farmaciškai priimtina druska gali būti ištirpinama organinės arba neorganinės rūgšties tirpale, kaip antai 0,3 M gintaro rūgšties arba, geriau, citrinų rūgšties tirpale. Jeigu tirpi druskos forma yra neprieinama, agentas gali būti ištirpintas viename arba keliuose tinkamuose kotirpikliuose. Tinkamų kotirpiklių pavyzdžiais yra alkoholis, propilenglikolis, polietilenglikolis 300, polisorbatas 80, glicerolis ir panašūs, kurių koncentracijos yra nuo 0 % iki 60 % bendro tūrio. Išradimo įgyvendinimo pavyzdyje I formulės junginys yra ištirpintas DMSO ir praskiestas vandeniu. Kompozicijos taip pat gali būti I formulės junginio druskos formos tirpalo atitinkamame vandeniniame tirpiklyje, tokiame kaip vanduo arba izotoniniai valgomosios druskos arba dekstrozės tirpalai, formoje.

[0080] Šio išradimo farmacinės kompozicijos gali būti pagaminamos •naudojant įprastas metodikas, pvz. sumaišymo, ištirpinimo, granuliavimo, žirnelių pagaminimo, nusodinimo, emulgavimo, įkapsuliavimo, įterpimo arba liofilizavimo būdus. Farmacinės kompozicijos gali būti sukomponuotos įprastu būdu, naudojant vieną arba daugiau fiziologiškai priimtinų nešiklių, kuriais yra pagalbinės medžiagos, parinktos taip, kad būtų palengvinamas veikliųjų junginių pavertimas farmaciniais preparatais. Atitinkama vaisto forma yra parenkama atsižvelgiant į pasirinktą vartojimo būdą.

[0081] Gaminant injekcijoms skirtus preparatus, šio išradimo agentai gali būti įdedami į vandeninius tirpalus, greiausia į fiziologiškai tinkamus buferius, kaip antai Hanks'o tirpalą, Ringer'io tirpalą arba fiziologinį buferinį druskos tirpalą. Vaisto formai, skirtai vartoti per gleivinę, yra naudojamos skvarbiosios medžiagos, padedančios pereiti per atitinkamą barjerą, ir jos gali būti parinktos iš šiam tikslui skirtų žinomų medžiagų.

[0082] Peroraliniam vartojimui skirtose vaisto formose agentai gali būti nesunkiai sukomponuoti sumaišant veiklųjį ingredientą(us) su žinomais farmaciškai priimtinais nešikliais. Tokie nešikliai duoda galimybę šio išradimo junginius įterpti į tabletes, piliules, žirnelius, kapsules, skysčius, gelius, . sirupus, suspensijas ir pan, kurias gydomas pacientas vartotų peroraliniu būdu. Peroralinio vartojimo farmaciniai preparatai gali būti gaunami " sumaišant vieną arba daugiau agentų su kieta pagalbine medžiaga, esant reikalui, gautą mišinį sumalant į granules ir šį granulių mišinį, jeigu reikia, pridėjus tinkamų pagalbinių medžiagų, paverčiant tablečių arba žirnelių pagrindu. Tinkamomis pagalbinėmis medžiagomis yra užpildai, tokie kaip cukrūs (pvz. laktozė, sacharozė, manitolis arba sorbitolis) ir celiuliozės preparatai (pvz. kukurūzų krakmolas, kviečių krakmolas, ryžių krakmolas, bulvių krakmolas, želatina, gumiarabiKas, metilceliuliozė, hidroksipropilmetilceliuliozė, natrio karboksimetilceliuliozė ir/arba polivinilpirolidonas (PVP). Jeigu reikia, gali būti pridedama ardančių agentų, tokių kaip susiūtas PVP, agaras, algino rūgštis arba jos druskos, kaip antai natrio aiginatas.

[0083] Žirnelių šerdys yra atitinkamai padengiamos. Šiam tikslui gali būti naudojami cukraus tirpalai, kuriuose gali būti gumiarabiko, PVP, Carbopol™ gelio, polietilenglikolio, titano dioksido, lakavimo tirpalų ir/arba vienas arba daugiau tinkamų organinių tirpiklių. J tablečių arba žirnelių dangas gali būti pridėta dažų arba pigmentų jvairiems veikliojo junginio dozių deriniams identifikuoti arba charakterizuoti.

[0084] Farmacinės formos, kurios yra tinkamos peroraliniam vartojimui, apima iš želatinos padarytas sumaunamas kapsules bei minkštas užlydytas kapsules, padarytas iš želatinos ir minkštiklio, tokio kaip glicerolis arba sorbitolis. Sumaunamose kapsulėse gali būti veiklusis ingredientas(ai) mišinyje su vienu arba daugiau užpildų, tokių kaip laktozė, rišiklių, tokių kaip krakmolai, ir/arba tepalų, tokių kaip talkas arba magnio stearatas, ir, esant reikalui, stabilizatorių. Minkštose kapsulėse veiklusis junginys gali būti ištirpintas arba suspenduotas tinkamame skystyje, tokiame kaip riebalinis aliejus, skystas parafinas arba skystas polietilenglikolis. Be to, gali būti pridedama stabilizatorių. Žandiniam vartojimui kompozicijos gali turėti įvairių

[0085] Varojimui inhaliacijų būdu šio išradimo junginiai gali būti patogiai pateikiami aerozolinio purškiklio forma iš vienodą slėgį palaikančių rezervuarų arba pulverizatorių, naudojant tinkamą stumiančią medžiagą, pvz. dichlordifluormetaną, trichlorfluormetaną, dichlortetrafluoretaną, anglies dioksidą arba kitas tinkamas dujas. Vienodą slėgį palaikančio aerozolio atveju dozuotas vienetas gali būti gaunamas įdedant vožtuvą, išleidžiantį atmatuotą kiekį. Gali būti pagaminamos kapsulės arba patronai, pvz. želatininiai, skirti naudojimui inhaliatoriuose arba insufliatoriuose, kuriuose yra agento miltelių ir tinkamo miltelių pavidalo pagrindo, kaip antai laktozės arba krakmolo, mišinys.

[0086] Šie agentai gali būti pagaminami pavidalu vaistinių formų, skirtų parenteriniam vartojimui injekcijų būdu, pvz. injekcijoms porcijomis arba nepertraukiama infuzija. Injekcijoms skirtos vaisto formos gali būti

[0087] pagamintos vienetinių dozių forma, pvz. ampulėmis, arba daugiadoziais konteineriais su pridėtomis apsauginėmis medžiagomis. Kompozicijos gali turėti formas, tokias kaip suspensijos, tirpalai arba emulsijos aliejiniuose arba vandeniniuose tirpikliuose, ir jose gali būti pagalbinių agentų, tokių kaip suspendavimo, stabilizavimo ir/arba dispergavimo agentai.

[0088] Vaistinės formos parenteriniam vartojimui apima veikliojo ingrediento vandenyje tirpios formos vandeninius tirpalus. Be to, gali būti pagaminamos veikliojo junginio suspensijos kaip injekcijoms tinkamos suspensijos aliejuose. Tinkamais lipofiliniais tirpikliais ar skiedikliais yra riebaliniai aliejai, tokie kaip sezamo aliejus, arba sintetiniai riebalų rūgščių esteriai, tokie kaip etilo oleatas arba trigliceridai, arba liposomos. Vandeninėse injekcijoms tinkamose suspensijose gali būti medžiagų, padidinančių suspensijos klampumą, tokių kaip natrio karboksimetilceliuliozė, sorbitolis arba dekstranas. Esant reikalui, suspensijose gali taip pat būti tinkamų stabilizatorių arba junginių tirpumą pagerinančių agentų, kurie duoda galimybę pagaminti labai koncentruotus tirpalus.

[0089] Kitu atveju, veiklusis ingredientas gali būti miltelių pavidalo, kuriuos prieš vartojimą galima praskiesti tinkamu tirpikliu, pvz. steriliu neturinčiu pirogenų vandeniu. Junginiai taip pat gali būti įvedami j rektalines kompozicijas, tokias kaip žvakutės, arba ilgalaikes klizmas, pvz. turinčias jprastus žvakučių pagrindus, kaip antai kakavos sviestą arba kitus gliceridus. Apart aukščiau aprašytų vaistinių formų, junginiai gali būti taip pat - paruošiami depo preparato pavidalu. Tokios ilgai veikiančios vaistinės formos gali būti vartojamos implantavimo būdu (pavyzdžiui, po oda arba j raumenis) arba leidžiant j raumenis. Tokiu būdu, pavyzdžiui, junginiai gali būti sukomponuojami su tinkamomis polimerinėmis arba hidrofobinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, kaip emulsija tinkamame aliejuje) arba jonitinėmis dervomis, arba vartojami sunkiai tirpių darinių pavidalu, pavyzdžiui, sunkai tirpstančios druskos pavidalu.

[0090] Farmacinio nešiklio hidrofobiniams šio išradimo junginiams pavyzdžiu yra kotirpiklių sistema, susidedanti iš benzilo alkoholio, nepolinės paviršinio aktyvumo medžiagos, besimaišančio su vandeniu organinio polimero ir vandeninės fazės. Kotirpiklių sistema gali būti VPD kotirpiklių sistema (VPD yra 3 tūris/masė % benzilo alkoholio, 8 tūris/masė % nepolinės paviršinio aktyvumo medžiagos polisorbato 80 ir 65 tūris/masė % polietilenglikolio 300 tirpalas, praskiestas iki reikiamo tūrio absliučiame etanolyje). VPD kotirpiklių sistema (VPD:5W) susideda iš VPD, praskiestos 1:1 5% dekstrozės tirpalu vandenyje. Ši kotirpiklių sistema gerai tirpina hidrofobinius junginius, ir gauta vaisto forma turi mažą toksiškumą vartojant sistemiškai. Turėtų būti aišku, kad tinkamos kotirpiklių sistemos proporcijos gali keistis priklausomai nuo tirpumo ir toksiškumo. Be to, gali būti keičiama kotirpiklių komponentų prigimtis: pavyzdžiui, vietoj polisorbato 80 gali būti naudojamos kitos mažai toksiškos nepolinės paviršinio aktyvumo medžiagos; gali būti keičiamas polietilenglikolio frakcjos dydis; gali būti pridedama arba pakeičiamas polietilenglikolis vienu arba daugiau biosuderinamų polimerų (pvz. PVP); o dekstrozė gali būti pakeičiama kitais cukrais arba polisacharidais.

[0091] Kitu atveju, hidrofobiniams farmaciniams junginiams gali būti naudojamos kitos įvedimo sistemos. Žinomais hidrofobinių vaistų įvedimo tirpiklių arba nešiklių pavyzdžiais yra liposomos ir emulsijos, ir jos gali būti naudojamos tinkamiems preparatams pagaminti. Taip pat gali būti naudojami kai kurie organiniai tirpikliai, tokie kaip dimetilsulfoksidas, nors jis gali sukelti toksiškumo padidėjimą. Be to, jvesti galima naudojant prolonguoto vaisto išskyrimo sistemą, tokią kaip kietų hidrofobinių polimerų pusiau laidžias matricas, turinčias terapinio agento. Specialistams yra žinomos ir prieinamos {vairios prolonguoto vaisto išskyrimo medžiagos. Prolonguoto išskyrimo kapsulės, priklausomai nuo jų cheminės prigimties, gali išskirti junginius per laiko tarpą, trunkantj nuo kelių savaičių iki daugiau nei 100 dienų. Priklausomai nuo terapinio agento cheminės prigimties ir biologinio stabilumo, nesunkiai gali būti naudojamos kitos baltymo stabilizavimo metodikos.

[0092] Farmacinėse kompozicijose taip pat gali būti tinkamų kietos arba gelio fazės nešiklių ir pagalbinių medžiagų. Tokių nešiklių arba pagalbinių medžiagų pavyzdžiais yra kalcio karbonatas, kalcio fosfatas, cukrūs, krakmolai, celiuliozės dariniai, želatina ir polimerai, tokie kaip polietilenglikoliai.

[0093] Kai kurie šio išradimo junginai gali būti pateikiami kaip druskos su farmaciškai suderinamais priešjoniais. Farmaciškai priimtinos druskos gali būti pagamintos su daugeliu rūgščių, jskaitant vandenilio chlorido, sulfato, . acto, pieno, vyno, obuolių, gintaro ir panašias rūgštis. Druskos yra linkč geriau tirpti vandeniniuose ir kituose protoniniuose tirpikliuose nei atitinkamos laisvos bazės.

[0094] Reikia suprasti, kad konkrečios šio išradimo kompozicijose naudojamos dozės keisis priklausomai nuo konkretaus naudojamo komplekso, konkrečios vaisto formos kompozicijos, vartojimo būdo ir konkrečios vietos, šeimininko ir gydomos ligos. Optimalias dozes duotam sąlygų kompleksui gali parinkti specialistas, naudodamas įprastus dozės nustatymo testus, atsižvelgdamas j eksperimentinius duomenis duotam junginiui. Peroralinio vartojimo atveju pavyzdinė paprastai naudojama dienos dozė bus nuo maždaug 0,001 iki maždaug 1000 mg/kg kūno masės, tam tikrais intervalais kartojant gydymo kursus. Provaistai gali būti dozuojami pagal masę, kuri yra chemiškai ekvivalentiška pilnai veiklių junginių masėms.

[0095] Toliau yra duoti konkrečių šio išradimo farmacinių preparatų

[0096] Parenterinė kompozicija: Šio išradimo farmacinei kompozicijai, ' tinkančiai injekcijoms, pagaminti 100 mg I formulės junginio vandenyje tirpios farmaciškai priimtinos druskos ištirpinama DMSO ir sumaišoma su 10 ml 0,9 % sterilaus fiziologinio tirpalo. Gautas mišinys įterpiamas į vienetinę dozuotą formą, tinkamą vartoti injekcijomis.

[0097] Peroralinė kompozicija: Peroraliniu būdu vartojamai farmacinei kompozicijai pagaminti 100 mg I formulės junginio sumaišoma su 750 mg laktozės. Gautas mišinys įterpiamas į vienetinę dozuotą formą, tinkamą peroraliniam vartojimui, tokią kaip kieta želatininė kapsulė.

[0098] G nRH agentų sintezė

[0099] I formulės junginiai nesunkiai gali būti pagaminti, naudojant šio išradimo tarpinius junginius. Konkrečiau, šio išradimo tarpiniai junginiai yra junginiai, kurių formulės yra II, III ir IV:

[0100] j yra 1 arba 2;

[0101] k yra 1, 2, 3, 4 arba 5;

[0102] R⁸ yra H arba turintis pakaitų arba neturintis pakaitų žemesnysis alkilas: R⁹ yra H arba turintis pakaitų arba neturintis pakaitų žemesnysis alkiias, CN, N0₂ arba C0₂R¹: R¹⁰ yra H arba turintis pakaitų arba neturintis pakaitų žemesnysis alkilas, CH₂OR¹, (CH2)pOR\ C0₂R¹ arba (CH₂)pC(0)R², kur p yra sveikas skaičius nuo 1 iki 6, o R² yra H, OR¹, SR1, N(R¹)₂ arba C(R¹)₃;

[0103] R11 yra H arba turintis pakaitų arba neturintis pakaitų žemesnysis alkilas, CH₂0-fenilas, CH₂0-benzilas, fenilas arba benzilas;

[0104] arba bet kurie du radikalai iš _R8, R⁹, R¹⁰ ir R11 paimti kartu sudaro 5-arba 6-narj heterociklą;

[0105] ir kur kiekvienas R¹ yra nepriklausomai parinktas iš H ir turinčio pakaitų arba neturinčio pakaitų žemesniojo alkilo, O-žemesniojo alkilo ir S-žemesniojo alkilo, ir tinkamiausia R¹ grupė yra tBu.

[0106]

[0107] Tokie tarpiniai junginiai naudojami sudarant šio išradimo junginio Xi-X₂ dalj, veikiant aminogrupę aldehidu ir gaunant antrinj aminą, kurj po to galima acilinti, gaunant I bendrosios formulės junginius.

[0108] I formulės junginiai gali būti pagaminami pagal toliau duodamą bendrąją reakcijos schemą, kurioje rutuliukas reiškia II, III arba IV formulės (CH₂)_j, ciklopentilo, cikloheksilo arba benzilo liekaną:

[0109]

[0110] 1( A) stadiia: J diamino (2,00 mmol. ekv.) tirpalą THF (0,7 M) supilamas 1-H-pirazol-1-(N,N-bis(tret-butoksikarbonil)karboksamidino)

[0111] (1,00 mmol. ekv.) tirpalas THF (0,7 M). Tirpalas maišomas kambario temperatūroje 3 vai. arba tol. kol pagal TLC (plonasluoksnę chromatografiją) nebevyksta kitimas. Tirpiklis nugarinamas sumažintame slėgyje ir gaunama sirupo pavidalo liekana, kuri tirpinama etilacetate (_~1,5 THF, naudoto reakcijoje, tūrio arba kiekyje, kurio reikia gautai liekanai ištirpinti) ir plaunama vandeniu iki neutralaus pH. Organinis sluoksnis plaunamas sočiu NaCI tirpalu, džiovinamas MgS0₄ ir sukoncentruojamas. Produktas gryninamas panaudojant kolonėlių chromatografiją per silikagelj, o eliuuojama atitinkamu eliuavimo tirpikliu (kuris gali būti lengvai surandamas, pvz., pradžioje naudojant 5 % MeOH dichlormetane). Tirpikliai nugarinami vakuume ir gaunamas 1-(N,N'-diBoc)-guanidinmetilo grupę turintis aminas. Be to, blokuotam N.N'-diBoc-guanidino vienetui įvesti į diaminus gali būti naudojami kiti reagentai, tokie kaip 1,3-bis(tret-butoksikarbonil)-2-metil-2-tiopseudokarbamidas (CAS No. 107819-90-

[0112] 0). Kitu atveju, 1-H-pirazol-1-(N,N-bis(tretbutoksikarbonil) karboksamidinas) gali būti dedamas kietas, o ne jo tirpalas, kaip aprašyta aukščiau.

[0113] 1( B) stadija: j diamino (1,00 mmol. ekv.) tirpalą THF (0,07 M) dalimis (per 10 min.) sudedamas kietas 1-H-pirazol-1-(N,N-bis(tret-butoksikarbonil)karboksamidinas) (1,00 mmol. ekv.). Tirpalas maišomas kambario temperatūroje 0,5 vai. Tirpiklis nugarinamas sumažintame slėgyje ir gaunama sirupo pavidalo liekana, kuri tirpinama etilacetate (0,5 tūrio pagal naudotą reakcijoje THF, arba kiekyje, kurio reikia gautai liekanai ištirpinti) ir plaunama du kartus vandeniu. Atskiriami sluoksniai, ir produktas gryninamas panaudojant kolonėlių chromatografiją per silikagelį, eliuuojant 100 % etilacetatu bet kokioms nepolinėms priemaišoms pašalinti, o po to 100 % izopropilo alkoholiu, išskiriant gryną produktą. Tirpikliai nugarinami vakuume ir gaunamas norimas produktas. Būdingos TLC sąlygos yra 15:85:0,1 metanolis/chloroformas/acto rūgštis. Norimo blokuoto produkto būdingos išeigos yra nuo 40 % iki 44 %. 2 stadija - Redukcinis amininimas: Redukcinis amininimas gali būti vykdomas tinkamu būdu. Apie aldehidų ir ketonų redukcinį amininimą su natrio triacetoksiborhidridu žr. pagrindinai: Abdel-Magid et al„ J. Org. Chem., 1996, 61:3849. Žemiau aprašytos dvi alternatyvios redukcinio amininimo metodikos. 2 ( A) stadiia: 3,5,5,8,8-Pentametil-5,6,7,8-tetrahidro-2-naftaldehidas (1,00 mmol ekv.) ir 1-(N,N'-diBoc)-guanidinmetilo grupę turintis aminas (1,00 mmol ekv.) ištirpinami metanolyje (0,09 M). Pridedama 1 % ledinės acto rūgšties metanolyje tirpalo (10 % nuo panaudoto metanolio tūrio), o po to NaCNBH₃ (1,00 mmol ekv.), ir reakcijos mišinys maišomas per naktj. Reakcija stebima TLC metodu išryškinant tris komponentus (aldehidą, norimą produktą ir pradinį guanidino darinį). Reakcija sustabdoma pridedant vandens (10 tūrių pagal naudotą metanolį), ekstrahuojama dichlormetanu (10 tūrių pagal naudotą metanolį) ir plaunama sočiu natrio rūgščiuoju karbonatu.

[0114] Organinis sluoksnis džiovinamas magnio sulfatu, nufiltruojama ir sukoncentruojama. Produktas gryninamas panaudojant kolonėlių chromatografiją per silikagelį, eliuuojant atitinkamu eliuavimo tirpikliu (pvz. 3:1 etilacetatu heksanuose nesureagavusiam aldehidui pašalinti, o po to eliuuojant 1:1 etilacetatu heksanuose) ir gaunamas norimas redukcinio amininimo produktas. Kai kuriais atvejais imino susidarymo reakciją palengvina šildymas virinant su grįžtamu šaldytuvu 2 valandas. Žr. taip pat Abdel-Magid et al„ J. Org. Chem., 1996, 6.1:3,849, kur aprašoma aldehidų ir ketonų redukcinio amininimo reakcija su natrio triacetoksiborhidridu.

[0115] . 2 ( B ) stadiia: 3,5,5,8,8-Pentametil-5,6,7,8-tetrahidro-2-naftaldehidas (1,00 mmol ekv.) ir 1-(N,N'-diBoc)-guanidinometilo grupę turintis aminas (1,00 mmol ekv.) ištirpinami metanolyje (0,09 M). Po to pridedama NaBH₄ (1,0 mmol ekv.) (etanolyje panaudojant žemiau aprašytas papildomas mažos apimties metodikas arba atsargiai kietu pavidalu), ir reakcijos mišinys maišomas per naktj. Reakcija stebima TLC metodu išryškinant tris komponentus (aldehidą, norimą produktą ir pradinį guanidino darinį). Reakcija sustabdoma pridedant vandens (50 % nuo naudoto metanolio), ekstrahuojama dichlormetanu (10 tūrių pagal naudotą metanolį) ir plaunama sočiu

[0116] natrio rūgščiuoju karbonatu. Organinis sluoksnis džiovinamas magnio sulfatu, nufiltruojama ir sukoncentruojama. Produktas gryninamas panaudojant kolonėlių chromatografiją per silikagelį, eliuuojant atitinkamu eliuavimo tirpikliu (jį nesunkiai gali nustatyti specialistas, arba, pavyzdžiui, 3:1 etilacetatu heksanuose nesureagavusiam aldehidui pašalinti, o po to eliuuojant 1:1 etilacetatu heksanuose) ir gaunamas norimas redukcinio amininimo produktas. Kai kuriais atvejais imino susidarymo reakciją turėtų palengvinti šildymas virinant su grįžtamu šaldytuvu 2 valandas.

[0117] 3 stadiia - Acilinimas: Redukcinio amininimo produktai (1,00 mmol ekv.) ištirpinami dichlormetane (nuo -0,2 iki 0,05 M priklausomai nuo substratų tirpumo), po to pridedama trietilamino (2,00 mmol ekv.) ir 2-furoilchlorido (1,00 mmol ekv.). Reakcijos mišinys maišomas per naktj kambario temperatūroje (RT). Reakcijos mišinys praskiedžiamas dichlormetanu (5 kartus pagal naudotą dichlormetaną) ir plaunamas sočiu natrio rūgščiuoju karbonatu. Organinis sluoksnis džiovinamas magnio sulfatu ir nufiltruojama. Produktas gryninamas panaudojant chromatografiją per silikagelj, eliuuojant atitinkamu eliuavimo tirpikliu (pvz. 3:1 heksanai:etilacetatas). Vakuume nugarinus tirpiklius, gaunamas acilintas produktas.

[0118] 4 stadija - Bazinės grupės deblokavimas: Acilinimo stadijos produktas (1,00 mmol ekv.) ištirpinamas 25-50 % TFA tirpale dichlormetane (0,02 M), ir reakcijos mišinys maišomas kambario temperatūroje (15-20 minučių; tirpalas pasidaro šiek tiek rausvai oranžinis). Reakcijos mšinys maišomas dar 1 vai. ir 20 minučių arba tol, kol BOC deblokavimas pilnai jvyksta. Reakcija

[0119] sustabdoma sukoncentruojant vakuume, po to pridedama vandens/acetonitrilo (0,006 M) ir liofilizuojama per naktj. Galutinis junginys gryninamas didelio efektyvumo skysčių chromatografijos (HPLC) metodu. Vakuume nugarinus tirpiklius, gaunamas produktas (išeigos yra nuo 30 % iki 50 %).

[0120] Kita N,N'-bis-BOC atskėlimo nuo guanidinų metodika, naudojant alavo tetrachloridą, kuri gali duoti atitinkamus guanidinio chloridus, yra aprašyta Miel et al., Tetrahedron Letters, 1997, 38:7865-7866.

[0121] Rea^gentu paruošimas: Junginių sintezei tinkami reagentai gali būti gaunami arba pagaminami pagal šioje srityje žinomas metodikas. Pavyzdžiui, laisvų aminų pagaminimas iš jprastų jų druskų ir reagentų pagrindinių tirpalų pagaminimas gali būti naudingas mažos apimties reakcijoms. Žr. taip pat Abdel-Magid et al., "Reductive amination of aldehydes and ketones with sodium triacetoborhydride", J. Org. Chem., 1996, 61:3849.

[0122] Laisvų bazių metanoliniai tirpalai gali būti pagaminami iš hidrochlorido, dihidrochlorido, hidrobromido arba kitų druskų, kai laisva bazė yra tirpi metanolyje. Šioje procedūroje, jeigu dedamas natrio metoksidas, reikia stengtis apsaugoti nuo oro, kadangi laisvos aminų bazės, ypatingai pirminiai aminai, sugeria iš oro anglies dioksidą ir sudaro druskas. 10 ml 0,1 M laisvos bazės tirpalo metanolyje gali būti pagaminta tokiu būdu. 1 taruotą Erlenmejerio kolbą su maišikliu atsveriama 1, 0 mmol monohidrochlorido ir pridedama 7 ml metanolio. J maišomą suspensiją pridedama 229 | il ( 1, 0

[0123] mmol ekv.) natrio metoksido metanolyje ( 25 masės %, 4, 37 M), kolba užkemšama ir mišinys intensyviai maišomas 2 vai. Suspensija kartais pakeičia išvaizdą, kai susidaro smulkios pieno pavidalo natrio chlorido nuosėdos. Suspensija nufiltruojama per vidutinio tankumo 15 ml sukepinto stiklo filtrą, medžiaga ant filtro perplaunama 1- 2 ml metanolio, filtratas perpilamas j 20 ml talpos indą ir praskiedžiama metanoliu iki 10 ml. Teorinė natrio chlorido išeiga yra apie 59 mg, bet paprastai išgavimas yra nekiekybinis dėl jo šiokio tokio tirpumo metanolyje. Dihidrochlorido atveju reikalingas antras natrio metoksido ekvivalentas ( 458 įiI).

[0124] Natrio borhidrido 0, 5 M tirpalas etanolyje gali būti pagamintas tokiu būdu. Natrio borhidridas ( 520 mg, 13, 8 mmol) maišomas gryname ( nedenatūruotame) bevandeniame etanolyje ( 25 ml) ~ 2- 3 minutes. Suspensija nufiltruojama per vidutinio tankumo sukepinto stiklo filtrą nedideliam neištirpusios kietos medžiagos kiekiui pašalinti ( paprastai apie 5 % nuo visos borhidrido masės arba 25 mg). Filtratas turi būti bespalvis tirpalas, iš kurio mažai skiriasi vandenilis. Šis tirpalas turi būti naudojamas tuoj pat, nes jis per kelias valandas labai smarkiai suskyla ir susidaro želatinos tipo nuosėdos.

[0125] Natrio borhidridas yra higroskopinis, todėl reikia vengti sąlyčio su oru gaminant tirpalą tuoj pat po kietos medžiagos atsvėrimo. Natrio borhidrido tirpumas etanolyje yra apie 4 % kambario temperatūroje. Tai atitinka šiek tiek daugiau nei 0, 8 M. Tačiau kartais nedidelis kiekis lieka neištirpęs nepriklausomai nuo to, kokia koncentracija yra gaminama, netgi ir pamaišius

[0126] Norint atlikti mažos apimties I formulės junginių sintezę, gali būti vykdomos žemiau aprašytos reakcijos įvairiems reagentams, reikalingiems aukščiau aprašytoje reakcijos schemoje, pagaminti. Ir likusioje aprašymo dalyje visos temperatūros toliau yra duotos Celsijaus laipsniais, o visos dalys ir procentai yra pagal masę, jeigu nenurodyta kitaip.

[0127] Pradinės medžiagos ir kiti tolimesniuose pavyzdžiuose naudojami reagentai gali būti gauti ir tiekėjų-prekybininkų, kaip antai Aldrich Chemical Company arba Lancaster Synthesis Ltd., ir naudojami daugiau nebegryninti, jeigu nenurodyta kitaip. Tetrahidrofuranas (THF) ir N.N-dimetilformamidas (DMF) yra gauti iš Aldrich SureSeal^® buteliuose ir naudojami tokie, kokie gauti. Visi tirpikliai išgryninti naudojant standartines žinomas metodikas, jeigu nenurodyta kitaip.

[0128] Žemiau pateiktos reakcijos buvo atliekamos teigiamame azoto slėgyje arba naudojant džiovinimo vamzdelj kambario temperatūroje (jeigu nenurodyta kitaip), bevandeniuose tirpikliuose, o reakcijos kolbos turėjo guminius įvadus, kad būtų galima švirkštu suleisti substratus ir reagentus. Stikliniai indai buvo išdžiovinti krosnyje arba iškaitinti. Analitinė plonasluoksnė chromatografija (TLC) atliekama ant pritvirtinto prie stiklo silikagelio 60°F 254 plokštelių (AnaJtech (0,25 mm)) ir eliuuojama atitinkamu tirpiklių mišiniu (tūris/tūris). Reakcijos stebimos TLC metodu ir nutraukiamos tada, kai nusprendžiama, kad susinaudojo pradinė medžiaga.

[0129] Tipinės plokštelės vizualizuojamos apipurškiant p-anizaldehido reagentu arba fosforo-molibdeno rūgšties reagentu (Aldrich Chemical, 20 masės % etanolyje) ir aktyvuojant šiluma. Apdorojimai paprastai atliekami padvigubinant reakcijos tūrį reakcijos tirpikliu arba ekstrakcijos tirpikliu, po to plaunant nurodytais vandeniniais tirpalais imant jų 25 % nuo ekstrakcijos tūrio (jeigu nenurodyta kitaip). Produktų tirpalai džiovinami Na₂S0₄, po to nufiltruojami ir nugarinamas tirpiklis sumažintame slegyje rotoriniu garintuvu, pažymint, kad tirpikliai nugarinti vakuume. Sparčioji kolonėlių chromatografija (Still et al., A J. Org. Chem., 1978, 43:2923) vykdoma naudojant Baker markės sparčiosios chromatografijos silikagelį (41-61 mm), o silikagelio:negrynos medžiagos santykis yra nuo maždaug 20:1 iki 50:1, jeigu nenurodyta kitaip. Hidrinimas vykdomas nurodytame slėgyje arba atmosferos slėgyje.

[0130] ¹H-BMR spektrai užrašyti Bruker prietaisu, dirbančiu esant 300 MHz, o ¹³C-BMR spektrai - 75 MHz. BMR spektrai gauti naudojant CDCI₃ tirpalus (duodama m.d.), etaloniniu standartu naudojant chloroformą (7,25 m.d. ir

[0131] 77,00 m.d.) arba CD₃OD (3,4 ir 4,8 m.d., ir 49,3 m.d.), arba vidinį tetrametilsilano standartą (0,00 m.d.), jeigu tai tinka. Jeigu reikia, naudojami kiti BMR tirpikliai. Kai duodami smailių multipletiškumai, naudojami tokie sutrumpinimai: s = singletas, d = dubletas, t = tripletas, m = multipletas, pl = išplitęs, dd = dvigubas dubletas, dt = dvigubas tripletas. Sukinio-sukinio sąveikos konstantos, jeigu jos nurodytos, yra duodamos hercais.

[0132] Infraraudonieji spektrai užrašyti Perkin-Elmer FT-IR spektrometru naudojant grynas alyvos tipo medžiagas, KBr tabletes arba CDCI₃ tirpalus, ir jeigu nurodyti, yra duoti bangų skaičiais (cm'¹). Masių spektrai gauti naudojant LSIMS arba apspinduliavimą elektronais. Visos lydymosi temperatūros yra nekoreguotos.

[0133]

[0134] 1-H-pirazol-1-karboksamidinas yra pagaminamas pagal Bernatovvicz et al., J. Org. Chem., 1992, 57:2497-2502 (ir nuorodos jame), blokuojamas di-. tret-butildikarbonatu ir gaunamas 1-H-pirazol-1-(N,N-bis(tret-butoksikarbonil)-karboksamidinas) pagal Drake et al., Synth., 1994, 579-582.

[0135]

[0136] j 1,4-bis-aminometilcikloheksano (20 g, 0,14 mol) tirpalą THF (200 ml) supilamas 1-H-pirazol-1-(N,N-bis(tret-butoksikarbonil)karboksamidino) (22,0 g, 0,07 moi) tirpalas THF (100 ml). (Atkreipkite dėmesj, kad 1-H-pirazol-1-(N.N-bis(tret-butoksikarbonil)karboksamidino nebūtina ištirpinti THF; priešingai, jis gali būti pridedamas kaip gryna kieta medžiaga j reakciją). Tirpalas maišomas kambario temperatūroje 3 vai. Nugarinus tirpikli sumažintame slėgyje, gaunama sirupo pavidalo liekana, kuri ištirpinama etilacetate (500 ml) ir plaunama vandeniu iki neutralaus pH. Organinis sluoksnis plaunamas sočiu NaCI tirpalu, džiovinamas MgS0₄ ir sukoncentruojamas. Produktas gryninamas chromatografuojant per silikagelj, eliuuojant 5 % MeOH dichlormetane. Nugarinus tirpiklius vakuume, gaunama 11,6 g (43 % išeiga) 1-(N,N'-diBoc)-guanidinometil-4-aminometilcikloheksano ((a) junginys). 1H BMR (CDCI₃) 5 11,5 (pl.s, 1H), 8,35 (pl. s, 1H), 3,26 (dt, 2H), 2,52 (dd, 2H), 1,82-0,97 (m, 28 H, singletas ties 1,5).

[0137] Kitas 1-(N,N'-diBoc)-guanidinometil-3-aminometilcikloheksano gavimo būdas yra toks. j cisltrans 1,4-bis-aminometilcikloheksano (9,0 g, 63,3 mmol) tirpalū THF (903 ml, 0,07 M) dalimis pridedamas (per 10 min.) kietas 1-H-pirazol-1-(N,N-bis(tret-butoksikarbonil)karboksarnidinas) (19,6 g, 63,3 mmol). Tirpalas maišomas kambario temperatūroje 0,5 vai. Tirpiklis nugarinamas sumažintame slėgyje ir gaunama sirupo pavidalo liekana, kuri tirpinama etilacetate (500 ml) ir plaunama du kartus vandeniu. Atskiriami sluoksniai ir produktas gryninamas kolonėlių chromatografijos per silikagelj metodu, eliuuojant 100 % etilacetatu nepolinėms priemaišoms pašalinti, o po to eliuuojama 100 % izopropilo alkoholiu, gaunant produktą. Nugarinus tirpiklius vakuume, gaunama 10,2 g (42 % išeiga) 1-(N,N'-diBoc)-guanidinometil-4-aminometilcikloheksano. ¹H BMR (CDCI₃) 8 11,5 (pl.s, 1H), 8,35 (pl. s, 1H), 3,26 (dt, 2H), 2,52 (dd, 2H), 1,82-0,97 (m, 28 H, singletas ties 1,5).

[0138]

[0139] Redukcinio amininimo produktas (320 mg, 0,54 mmol, 1,0 ekv.) ištirpinamas dichlormetane (10-15 ml), po to pridedama trietilamino (129 mg, 1,08 mmol, 2 ekv.) ir 2-furoilchlorido (0,53 mmol, 52 įiI, 1,0 ekv.). Reakcijos turinys maišomas per naktj kambario temperatūroje. Reakcijos mišinys praskiedžiamas dichlormetanu (50 ml) ir plaunamas sočiu natrio rūgščiuoju karbonatu. Organinis sluoksnis džiovinamas magnio sulfatu, nufiltruojamas ir gryninamas kolonėlių chromatografijos metodu, eliuavimui naudojant 3:1 heksanus etilacetate. Tirpikliai nugarinami vakuume ir gaunamas junginys (c)

[0140] Šis acilinimo reakcijos produktas (junginys (c), 220 mg, 0,318 mmol, 1,0 ekv.) ištirpinamas 50 % TFA tirpale dichlormetane (20-25 ml) ir reakcijos mišinys maišomas kambario temperatūroje (15-20 minučių; tirpalas pasidaro šiek tiek rausvai oranžinis). Reakcijos mšinys maišomas dar 1 vai. ir 20 minučiių, kol deblokavimas pilnai įvyksta. Reakcija sustabdoma sukoncentruojant vakuume, po to pridedama vandens/acetonitrilo (-50 ml) ir liofilizuojama per naktj. Galutinis junginys gryninamas HPLC metodais. Vakuume nugarinus tirpiklius, gaunamas junginys (d) (išeigos yra nuo 30 % iki 50 %).

[0141] Aukščiau duotas aptarimas yra susijęs su junginių (a)-(d) gavimu. Tolimesnis aptarimas susijęs su pavyzdinių junginių (e)-(k) gavimu. Junginiai

[0142] (e)-(k) gali būti naudojami, kaip aprašyta aukščiau, gauti atitinkamiems deblokuotiems (laisvas guanidinilas) junginiams panaudojant hidrolizę rūgštinėse sąlygose. 1 -( N. N'- diBoc)- quanidinometil- 3- aminometilcikloheksano gavimas

[0143] | c/s/črans-1,3-bis-aminometilcikloheksano (7,5 g, 52,8 mmol) tirpalą THF (30 ml) per 0,5 valandos supilamas 1,3-bis(tret-butoksikarbonil)-2-metil-2-tiopseudokarbamido (7,65 g, 26,3 mmol) tirpalas THF (40 ml). Tirpalas maišomas kambario temperatūroje 5 valandas. Tirpiklis nugarinamas sumažintame slėgyje ir produktas gryninamas kolonėlių chromatografijos per silikagelj metodu, eliuentu naudojant metileno chlorido/metanolio mišinj; gaunama 2,2 g (22 % išeiga) 1-(N,N'-diBoc)-guanidinometil-3-aminometilcikloheksano (junginys (e). ¹H BMR (CDCI3) 5 11,53 (pl.s, 1H), 8,40 (pl.s, 1H), 3,28-3,30 (m, 2H), 2,54-2,61 (m, 2H), 1,81 (pl.s, 2H), 1,27-1,58 (m, 26H), 0,89 (m, 1H), 0,65 (m, 1H).

[0144] Kitu atveju junginj (e) galima pagaminti tokiu būdu. | cis/ trans-' l ,3-bis-aminometilcikloheksano (10,0 g, 70,3 mmol) tirpalū THF (1000 ml, 0,07 M) dalimis (per 10 min) sudedamas kietas 1-H-pirazol-1-(N,N-bis(tret-butoksikarbonil)karboksamidinas) (21,8 g, 70,3 mmol). Tirpalas maišomas kambario temperatūroje 0,5 valandos. Tirpiklis nugarinamas sumažintame slėgyje ir gaunama sirupo pavidalo liekana, kuri ištirpinama etilacetate (500 ml) ir plaunama du kartus vandeniu. Atskiriami sluoksniai ir produktas gryninamas kolonėlių chromatografijos per silikagelį metodu, eliuentu naudojant 100 % etilacetatą nepolinėms priemaišoms pašalinti, o po to eliuuojama 100 % izopropilo alkoholiu, gaunant gryną produktą. Vakuume nugarinus tirpiklius, gaunama 11,4 g (41 % iūeiga) 1-(N,N'-diBoc)-guanidinometil-3-aminometilcikloheksano. ¹H BMR (ODCI₃) 5 11,53 (pl.s, 1H), 8,40 (pl.s, 1H), 3,28-3,30 (m, 2H), 2,54-2,61 (m, 2H), 1,81 (pl.s, 2H), 1,27-1,58 (m, 26H), 0,89 (m, 1H), 0,65 (m, 1H).

[0145]

[0146] | p-ksililendiamino (6,44 g, 47,4 mmol) tirpalą THF (30 ml) per 0,5 valandos supilamas 1,3-bis(tret-butoksikarbonil)-2-metil-2-tiopseudo-karbamido (6,63 g, 22,9 mmol) tirpalas THF (40 ml). Tirpalas maišomas kambario temperatūroje 5 valandas. Tirpiklis nugarinamas sumažintame slėgyje ir produktas gryninamas kolonėlių chromatografijos per silikagelj metodu, eliuentu naudojant metileno chlorido/metanolio mišinj; gaunama 8,0 g (92 % išeiga) 1-(N,N'-diBoc)-guanidinometil-4-aminometilbenzeno (junginys (f). ¹H BMR (CDCIs) 8 11,54 (pl.s, 1H), 8,56 (pl.s, 1H), 7,29 (s, 4H), 4,60 (d, 2H), 3,86 (s, 2H), 1,64 (pl.s, 2H), 1,52 (s, 9H), 1,48 (s, 9H).

[0147]

[0148] | m-ksililendiamino (7,14 g, 52,2 mmol) tirpalą THF (30 ml) per 0,5 valandos " supilamas 1,3-bis(tret-butoksikarbonil)-2-metil-2-tiopseudo-karbamido (7,57 g, 26,1 mmol) tirpalas THF (40 ml). Tirpalas maišomas kambario temperatūroje 5 valandas. Tirpiklis nugarinamas sumažintame slėgyje ir produktas gryninamas kolonėlių chromatografijos per silikagelj metodu, eliuentu naudojant metileno chlorido/metanolio mišinj; gaunama 7,9 g (80 % išeiga) I^N.N'-diBocJ-guanidinometil-S-aminometilbenzeno (junginys (g). 1H BMR (CDCb) 8 11,54 (pl.s, 1H), 8,58 (pl.s, 1H), 7,19-7,34 (m, 4H), 4,62 (d, 2H), 3,86 (s, 2H), 1,83 (pl.s, 2H), 1,52 (s, 9H), 1,48 (s, 9H).

[0149]

[0150] j 1,4-diaminobutano (4,15 g, 47,1 mmol) tirpalą THF (30 ml) per 0,5 valandos supilamas 1,3-bis(tret-butoksikarbonil)-2-metil-2-tiopseudo-

[0151] karbamido (6,83 g, 23,6 mmol) tirpalas THF (40 ml). Tirpalas maišomas kambario temperatūroje 5 valandas. Tirpiklis nugarinamas sumažintame slėgyje ir produktas gryninamas kolonėlių chromatografijos per silikagelį metodu, eliuentu naudojant metileno chlorido/metanolio mišinį; gaunama 3,0 g (40 % išeiga) 1-(N,N'-diBoc)-guanidino-4-aminobutano (junginys (h). ¹H BMR (CDCI3) 5 11,49 (pl.s, 1H), 8,35 (pl.s, 1H), 3,42-3,47 (m, 2H), 2,72-2,76 (t, 2H), 0,86-1,65 (m, 24H).

[0152] Kita junginio (h) gavimo metodika yra tokia, j 1,4-diaminobutano (6,0 g, 68,1 mmol) tirpalą THF (972 ml, 0,07 M) dalimis (per 10 min) sudedamas kietas 1-H-pirazol-1-(N,N-bis(tret-butoksikarbonil)karboksamidinas) (21,5 g, 68,1 mmol). Tirpalas maišomas kambario temperatūroje 0,5 valandos. Tirpiklis nugarinamas sumažintame slėgyje ir gaunama sirupo pavidalo liekana, kuri ištirpinama etilacetate (500 ml) ir plaunama du kartus vandeniu. Atskiriami sluoksniai ir produktas gryninamas kolonėlių chromatografijos per silikagelj metodu, eliuentu naudojant 100 % etilacetatą nepolinėms priemaišoms pašalinti, o po to eliuuojama 100 % izopropilo alkoholiu, gaunant gryną produktą. Vakuume nugarinus tirpiklius, gaunama 10,0 g (44 % išeiga) 1-(N,N'-diBoc)-guanidino-4-aminobutano. ¹H BMR (CDCI₃) 8 11,49 (pl.s, 1H), 8,35 (pl.s, 1H), 3,42-3,47 (m, 2H), 2,72-2,76 (t, 2H), 0,86-1,65 (m, 24H).

[0153] 1- N. N- Dimetilaminometil- 4- aminometilbenzeno gavimas

[0154]

[0155] 11-N,N-dimetilaminometil-4-karbonitrilbenzeno (4,8 g, 30 mmol) tirpalą THF supilamas 1M boro-tetrahidrofurano kompleksas (90 ml). Mišinys

[0156] virinamas su grįžtamu šaldytuvu 16 vai. azoto atmosferoje. Atšaldžius iki kambario temperatūros, supilamas 1M HCI tirpalas metanolyje (100 ml). Reakcijos mišinys virinamas su grjžtamu šaldytuvu 3 vai. Produktas, kuris iškrenta j nuosėdas, nufiltruojamas, perplaunamas dietilo eteriu ir išdžiovinus vakuume gaunama 5,9 g (83 % išeiga) produkto hidrochlorido druskos . pavidalu (junginys (i)): ¹H BMR (DMSO-d₆) 5 8,65 (pl.s, 3H), 7,55 (dd, 4H), 4,25 (s, 2H), 3,98 (s, 2H), 2,62 (s, 6H). 1- fN. N'- diBoc)- quanidinometil- 2- aminometilbenzeno gavimas

[0157] j o-ksililendiamino (7,14 g, 52,2 mmol) tirpalą THF (30 ml) per 0,5

[0158] valandos supilamas 1,3-bis(tret-butoksikarbonil)-2-metil-2-tiopseudo-karbamido (7,57 g, 26,1 mmol) tirpalas THF (40 ml). Tirpalas maišomas kambario temperatūroje 5 valandas. Tirpiklis nugarinamas sumažintame slėgyje ir produktas gryninamas kolonėlių chromatografijos per silikagelj metodu, eliuentu naudojant metileno chlorido/metanolio mišinj; gaunamas 1-(N,N'-diBoc)-guanidinometil-2-aminometilbenzenas (junginys (j).

[0159] Kitu atveju, junginys (j) gali būti pagaminamas panašiu būdu, kaip ir aukščiau aprašytas junginys (e) pagal antrąjį sintezės variantą.

[0160] 1-( N. N'- diBoc)- quanidinometil- 2- aminometilcikloheksano gavimas

[0161]

[0162] | cis/ trans- j ,2-bis-aminometilcikloheksano (7,5 g, 52,8 mmol) tirpaID THF (30 ml) per 0,5 valandos supilamas 1,3-bis(tret-butoksikarboniI)-2-metil-2-tiopseudo-karbamido (7,65 g, 26,3 mmol) tirpalas THF (40 ml). Tirpalas maišomas kambario temperatūroje 5 valandas. Tirpiklis nugarinamas sumažintame slėgyje ir produktas gryninamas kolonėlių chromatografijos per silikagelj metodu, eliuentu naudojant metileno chlorido/metanolio mišinj; gaunamas 1-(N,N'-diBoc)-guanidinometil-2-aminometilcikloheksanas (junginys (k).

[0163] Kitu atveju, junginys (k) gali būti pagaminamas panašiu būdu, kaip ir aukščiau aprašytas junginys (e) pagal antrąjį sintezės variantą.

[0164] Toliau duodamoje bendrojoje reakcijos metodikoje pateikiamas benzilaminu, skirtų reakcijai su aldehidais, turinčiais blokuotas guanidino grupes, kurie yra kaip alternatyva diaminams, gavimo būdas. Redukcinis amininimas vyksta tomis pačiomis reakcijos sąlygomis kaip ir aukščiau aprašytų aminų su blokuota guanidino grupe.

[0165]

[0166] Aukščiau aprašytos cheminės reakcijos turi bendrą taikomumą šio išradimo GnRH agentams gauti. Tekiu būdu, kiti GnRH agentai gali būti panašiai pagaminti panaudojant tinkamas modifikacijas, ką nesunkiai supras šios srities specialistai, pvz. blokuojant trukdančias grupes, pritaikant naudoti kitus jprastus reagentus ir/arba panaudojant reakcijų sąlygų įprastus pakeitimus.

[0167] kDNR žmogaus GnRH receptoriui buvo jklonuota j plazmidinj ekspresijos vektorių pcDNA 3 (In Vitrogen) ir stabiliai transfekuota HEK 293 ląstelėse (ląstelių liniją išvedė Dr. Stuart Sealfon, Mount Sinai Medical School, New York).

[0168] Žmogaus GnRH receptorius (hGnRH) buvo klonuojamas j pcDNA 3 (In Vitrogen), kuri duoda didelę ekspresiją ir atsparumo neomicinui žymę. HEK 293 ląstelėms transfekuoti DNR plazmide naudojamas lipofektaminas (GIBCO BLR). Šis metodas apima plazmidės ir reagento sumaišymą serumo neturinčioje terpėje, leidžiančioje susidaryti DNR-liposomos kompleksui, ir ląstelių uždengimą šiuo tirpalu. Dieną prieš transfekavimą HEK 293 ląstelės išpilstomos (išsėjamos) ant 10 cm skersmens audinių kultūrų lėkštelių 3x10⁶ ląstelių/lėkštelei tankiu. Kiekvienai plokštelei 8 ng DNR plius 0,8 ml serumo neturinčios terpės sumaišoma su 48 |il lipofektamino plius 0,8 ml serumo neturinčios terpės, po to inkubuojama 30 minučių kambario temperatūroje, kad susidarytų DNR-liposomos kompleksas. Jpilama serumo neturinčios terpės, kad galutinis tūris būtų 6 ml/plokštelei. Ląstelės perplaunamos du kartus serumo neturinčia terpe ir uždengiamos DNR-liposomos mišiniu. Praėjus 5 valandoms po transfekavimo, pridedamas toks pat tūris (6 ml) terpės, turinčios 20 % FBS (fetalinio veršiuko serumo). Ląstelės maitinamos šviežia pilna terpe 18-24 vai. po transfekavimo. Praėjus 72 vai. po transfekavimo, ląstelės suskaldomos 1:10 ir 1:20 tankiais. Išrenkami stabilūs transformantai panaudojant ląstelių auginimą antibiotiko turinčioje terpėje (G418, Sigma Chemical Company (žinoma ir kaip Geneticin)). Išskiriamos

[0169] kolonijos ir tiriama receptoriaus ekspresija panaudojant radioligando surišimą ir matuojant fosfoinozitolio virsmų skaičių.

[0170] HEK 293 ląstelės, stabiliai transfekuotos žmogaus GnRH receptoriais pagal aukščiau aprašytą metodiką, auginamos MEM (minimali pagrindinė terpė, gaunama iš Sigma Chemical Company), į kurią pridėta 0,1 % G418 (Sigma Chemical Company). Ląstelės homogenizuojamos buferyje A, turinčiame 50 mM Tris (pH 7,4), 0,32 M sacharozės, 2 mM etilenglikol-bis(f}-aminoetil)-N,N,N',N'-tetraacto rūgšties (EGTA), 1 mM fenilmetilsulfonilo fluorido (PMSF), 5 ng/ml aprotinino, 5 |j.g/ml pepstatino A ir 1 (xg/ml leupeptino. Homogenizuotos ląstelės centrifuguojamos 4 °C temperatūroje, esant 20000 x g, 25 minutes, vėl suspenduojamos buferyje A ir vėl centrifuguojamos 4 °C temperatūroje, esant 20000 x g, dar 25 minutes. Visas membraninis baltymas nustatomas BCA rinkiniu (Pierce, Rockford, Illinois). Membranos laikomos -70 °C temperatūroje esant galutinei membraninio baltymo koncentracijai 5 mg/ml.

[0171] Radioaktyviu jodu žymėtas agonistinis GnRH analogas [des-Gly¹⁰,D-Ala^s}GnRH etilamidas (GnRH-A) yra naudojamas kaip žymėtas ligandas. Vienas miligramas GnRH-A praskiestas 0,1 M acto rūgštimi jleidžiamas į lodogen^® padengtą borsilikatinio stiklo mėgintuvėlį (Pierce), turint] 35 _fil 0,05 M fosfatinio buferio (pH 7,4-7,6) ir 1 mCi Na[¹²⁵!]. Reakcijos mišinys sumaišomas ir inkubuojamas 1 minutę kambario temperatūroje. Po 1 minutės mišinys vėl sumaišomas ir leidžiama inkubuotis dar 1 minutę, j mėgintuvėlį įpilama 2 ml 0,5 M acto rūgšties/1 % BSA, ir mišinys supilamas j C-18 Sep-Pak patroną. Patronas plaunamas vienas po kitos einančiomis 5 ml H₂0 ir 5 ml 0,5 M acto rūgšies porcijomis, po to eliuuojamas 5x1 ml 60 % CH₃CN/40 % 0,5 M acto rūgšies mišiniu. Eliuentas praskiedžiamas 3 x didesniu tūriu HPLC buferio A (0,1 % TFA vandenyje) ir supilamas į C18 kolonėlę. Jodintas produktas išplaunamas per 20-25 minutes 25-100 % CH₃CN, turinčio 0,1 % TFA, gradientu. Radioaktyvios frakcijos (750 nl/frakcijoje) surenkamos j švarius polipropileninius mėgintuvėlius, turinčius 10 įo.1 10 % BSA. Nustatomas frakcijų biologinis aktyvumas pagal radioligando surišimą. Aktyvios frakcijos yra naudojamos junginių atrinkimui pagal konkurencinio surišimo testą.

[0172] HEK 293 ląstelių membranos stabiliai ekspresuojančios hGnRH (žmogaus GnRH receptorius) praskiedžiamos iki 0,5-1,0 mg/ml testavimo buferiu, turinčiu 50 mM HEPES (pH 7,4), 1 mM etilendiamintetraacto rūgšties (EDTA), 2,5 mM MgCI₂ ir 0,1 % BSA. Membranos inkubuojamos su 50000 imp./min (apie 0,05-0,1 nM) 125l-GnRH-A galutiniame 200 (il tūryje, esant arba nesant konkurencinio agento, 1 vai. kambario temperatūroje. Testai nutraukiami greitai nufiltruojant per 96 duobučių GF/C filtrus, jmirkytus 0,1 % polietileniminu. Filtrai plaunami tris kartus ledu atšaldytu PBS (50 mM NaP0₄, 0,9 % NaCI, 2 mM MgCI₂ ir 0,02 % NaN₃, pH 7,4), naudojant Packard'o 96 duobučių ląstelių auginimo plokštelę. Po to j kiekvieną filtro duobutę pridedama 35 įj.1 scinciliacinio mišinio ir Packard Top skaičiuoklių matuojamas radioaktyvumas. Nespecifinis surišimas nustatomas esant 100 nM GnRH. Kiekviename eksperimente nustatomos kontrolinės dozės-atsako į GnRH (0,1 nM-100 nM) kreivės. Dozės atsako kreivė parodyta Fig.1, kurioje pavaizduota radiožymėto GnRH, prijungto prie ląstelių membranų (imp./min), kiekio priklausomybė nuo nežymėto GnRH kiekio.

[0173] Specialistai supras, kad pagal šj išradimą gali būti pagaminta daugybė junginių. Pavyzdžiui, gali būti pagaminti I formulės junginiai, turintys toliau duodamoje A lentelėje XrX2, Y ir Z liekanų derinj, kur X_rX₂, Y ir Z liekanos yra parodytos 1,2 ir 3 lentelėse.

[0174] Kiti I formulės junginių pavyzdžiai, parodyti toliau duodamose 4 ir 5 lentelėse, buvo susintetinti pagal aukščiau aprašytą bendrąją reakcijos schemą. Negryninti junginiai buvo tirti naudojant aukščiau aprašytą konkurencinį radioligando surišimo testą. Konkurencinio GnRH surišimo testo rezultatai yra parodyti 4 ir 5 lentelėse. 4 lentelėje nurodytų junginių Y ir Z liekanos parodytos atitinkamai 1, 2 ir 3 lentelėse. 4 lentelėje parodytų junginių rezultatai buvo gauti imant tik vieną 10 |iM koncentraciją. Specifinis kontrolinis skiediklio (tirpiklio) surišimas buvo nustatytas kaip bendras sujungto radioligando kiekis minus kiekis, sujungtas esant 100 nM GnRH. Likusio specifinio surišimo procentai (% 4 lentelėje) esant kiekvienam junginiui buvo apskaičiuoti pagal tokią lygtį: {specifinis surišimas esant junginiui/specifinis surišimas esant skiedikliui (tirpikliui)} x 100 %. 4 lentelėje junginys, duodantis 50 % likusio surišimo, turės K apytikriai 10 įiM. Atkreipkite dėmesį, kad kuo mažesnė % surišimo reikšmė, tuo didesnė procentinė inhibicija.

[0175]

[0176] Šis išradimas buvo pailiustruotas remiantis tinkamiausiais šio išradimo įgyvendinimo variantais ir pavyzdiniais aspektais. Specialistams bus aiškios įvairios jo modifikacijos ir adaptacijos pagal įprastą išradimo praktiką šios srities žinių ir pasiekimų šviesoje. Taigi, turėtų būti suprantama, kad šis išradimas nėra apribotas prieš tai duotu smulkiu aprašymu; jis yra apibrėžiamas toliau duodamais apibrėžties punktais ir jų ekvivalentais.

Apibrėžtis

1. Junginys, kurio formulė I:

2. Junginys, druska, multimeras, provaistas arba aktyvusis metabolitas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad Z yra turintis pakaitų arba neturintis pakaitų furilas, pirolilas, naftilas, tienilas, piridilas, C₃-C₈-cikloalkilas, Ci-Ca-alkilas, CH₂CF₃ arba CF₃.

3. Junginys, druska, multimeras, provaistas arba aktyvusis metabolitas pagal 1 punktą besiskiriantis tuo, kad Z yra furilas, pirolilas, tienilas arba CF₃.

4. Junginys, druska, multimeras, provaistas arba aktyvusis metabolitas pagal 1 punktą besiskiriantis tuo, kad Y yra turintis pakaitų arba neturintis pakaitų fenilas, naftilas, sotus arba dalinai sotus naftilo darinys, dibenzilfurilas, sotus arba dalinai sotus dibenzilfurilo darinys, chinolinilas, izochinolinilas, chinoksalinilas, sotus arba dalinai sotus cikloalkilas arba kondensuotas policiklinis alkilas.

5. Junginys, druska, multimeras, provaistas arba aktyvusis metabolitas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad Y yra 4-izopropilfenilas, 4-N,N-dimetilaminopropiloksifenilas, 2,4,5-trietoksifenilas, 2,3-dibenziloksifenilas, 2-(4'-chlorfeniloksi)fenilas arba dalinai arba pilnai sotus šis darinys, arba 1,2,3,4-tetrahidro-1,1,4,4,6-pentametilnaftalen-7-ilas.

6. Junginys, druska, multimeras, provaistas arba aktyvusis metabolitaspagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad Y yra

7. Junginys, druska, multimeras, provaistas arba aktyvusis metabolitas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad X₁ yra alkilenas, alkilen-(C₅-₆-cikloalkil)-alkilenas arba alkilen-(C5-6-aril)-alkilenas.

8. Junginys, druska, multimeras, provaistas arba aktyvusis metabolitas pagal 7 punktą besiskiriantis tuo, kad Xi yra pasirinktas iš grupės, susidedančios iš:

9. Junginys, druska, multimeras, provaistas arba aktyvusis metabolitas- pagal 1 punktą besiskiriantis tuo, kad X₂ grupė turi pKa didesnę nei maždaug 9.

10. Junginys, druska, multimeras, provaistas arba aktyvusis metabolitas pagal 1 punktą besiskiriantis tuo, kad X₂ yra guanidinilas, amidinilas arba aminogrupė, kaip pakaitą turinti vieną arba daugiau žemesniųjų alkilų.

11. Junginys, druska, multimeras, provaistas arba aktyvusis metabolitas pagal 10 punktą besiskiriantis tuo, kad X₂ yra guanidinilas.

12. Junginys, druska, multimeras, provaistas arba aktyvusis metabolitas pagal 1 punktą besiskiriantis tuo, kad šis junginys turi tokią formulę:

13. Junginys, druska, multimeras, provaistas arba aktyvusis metabolitas pagal 1 punktą besiskiriantis tuo, kad šis junginys turi tokią formulę:

14. Junginys pagal 1 punktą besiskiriantis tuo, kad jis yra pasirinktas iš grupės, susidedančios iš:

15. Farmacinė kompozicija, besiskirianti tuo, kad ji susideda iš terapiškai efektyvaus kiekio GnRH agento, pasirinkto iš grupės, susidedančios iš I formulės junginių ir jų farmaciškai priimtinų druskų, multimerų, provaistų ir aktyviųjų metabolitų pagal 1 punktą, ir farmaciškai_» priimtino nešiklio arba skiediklio.

16. Farmacinė kompozicija pagal 15 punktą besiskirianti tuo, kad I formulės junginys yra pasirinktas iš junginių, kurių formulė:

17. Farmacinė kompozicija pagal 15 punktą besiskirianti tuo,kad I formulės junginys yra pasirinktas iš junginių, kurių formulė:

18. GnRH agento, pasirinkto iš grupės, susidedančios iš I formulės junginių ir jų farmaciškai priimtinų druskų, multimerų provaistų bei aktyviųjų metabolitų pagal 1 punktą terapiškai efektyvaus kiekio panaudojimas vaisto, skirto žinduolių gonadotropinu sekrecijai reguliuoti, gamyboje.

19. Panaudojimas pagal 18 punktą besiskiriantis tuo, kad I formulės junginys yra pasirinktas iš junginių, kurių formulė:

20. Panaudojimas pagal 18 punktą besiskiriantis tuo, kad I formulės junginys yra pasirinktas iš junginių, kurių formulė:

21. Junginys, kurio formulė yra viena iš toliau parodytų II, III ir IV formulių:

22. Junginys pagal 21 punktą pasirinktas iš grupės, susidedančios iš:

23. Junginio, kurio formulė I:

24. Būdas pagal 23 punktą besiskiriantis tuo, kad jis apima dar ir (ii) stadijos produkto hidrolizės rūgštinėse sąlygose stadiją.

Brėžiniai