[LT] Išradimas skirtas termodinaminio ciklo realizavimo būdui ir įrenginiui. Pašildyta darbinė dujų srovė, turinti žemos temperatūros virimo taško komponento ir aukštesnės temperatūros virimo taško komponento, yra atskiriama, ir žemos temperatūros virimo taško komponentas išplečiamas, transformuojant srovės energiją į naudingą formą ir gaunant išplėstą, santykinai riebią srovę. Ši išplėsta riebi srovėperskiriama į dvi dalis, viena iš jų yra išplečiama toliau, gaunant energiją ir panaudotą srovę, o kita - ekstrahuojama. Liesa neišplėsta srovė ir panaudota riebi srovė sujungiamos regeneravimo sistemoje su ekstrahuota srove, vėl gaunant darbinę srovę, kuri yra efektyviai pašildoma šildytuve, gaunant vėliau atskiriamą pašildytą darbinę dujų srovę.
[EN] A method and apparatus for implementing a thermodynamic cycle. A heated gaseous working stream including a low boiling point component and a higher boiling point component is separated, and the low boiling point component is expanded to transform the energy of the stream into useable form and to provide an expanded relatively rich stream. This expanded rich stream is then split into two streams, one of which is expanded further to obtain further energy, resulting in a spent stream, the other of which is extracted. The lean unexpanded stream and the spent rich stream are then combined in a regenerating subsystem with the extracted stream to reproduce the working stream, which is then efficiently heated in a heater to provide the heated gaseous working stream that is separated.
[0001] Išradimas skirtas termodinaminio ciklo, kurio metu šiluma paverčiama naudinga energija, realizavimui.
[0002] Šiluminė energija gali būti naudingai paversta mechanine arba elektrine energija. Žemos temperatūros šaltinių šiluminės energijos pavertimo elektros energija būdai yra svarbi energijos generavimo sritis, todėl yra reikalinga padidinti tokios žemos temperatūros šilumos pavertimo elektros energija efektyvumą.
[0003] Šilumos šaltinio energija gali būti paversta mechanine energija ir po to - elektros energija, naudojant darbini skystį, kuris yra išplečiamas ir regeneruojamas uždaroje sistemoje, veikiančioje termodinaminiu ciklu. Darbinj skystj gali sudaryti skirtingų virimo temperatūrų komponentai, ir darbinio skysčio sudėtis gali būti modifikuota skirtingose vietose sistemos viduje, siekiant padidinti operacijos efektyvumą. Sistemos, paverčiančios žemos temperatūros šilumą j elektros energiją, yra aprašytos Alexander I. Kalina JAV patentuose Nr.Nr. 4346561, 4489563, 4982568 ir 5029444. Be to, sistemos su daugiakomponenčiais darbiniais skysčiais aprašytos Alexander I. Kalina JAV patentuose Nr.Nr. 4548043, 4586340, 4604867, 4732005, 4763480, 4899545, 5095708, 5440882, 5572871 ir 5649426.
[0004] Išradime atskleistas termodinaminio ciklo realizavimo būdas ir sistema Darbinė srovė, susidedanti iš žemos temepratūros virimo taško komponento ir aukštesnės temperatūros virimo taško komponento, yra šildoma išorinės šilumos
[0005] šaltiniu (pavyzdžiui, žemos temperatūros šaltiniu), siekiant "sukurti pašildytą darbinę
[0006] t,
[0007] dujų srovę. Pašildyta darbinę dujų srovė atskiriama pirmajame separatoriuje, gaunant pašildytą riebią dujų srovę, turinčią santykinai daugiau žemos temperatūros virimo taško komponento, ir liesą srovę, turinčią santykinai mažiau žemos temperatūros virimo taško komponento. Pašildyta riebi dujų srovė išplečiama, transformuojant srovės energiją j naudingą formą ir gaunant išplėstą, panaudotą riebią srovę. Tuomet liesa srovė ir išplėsta, panaudota riebi srovė vėl sujungiami, gaunant darbinę srovę.
[0008] Konkretūs išradimo variantai gali turėti vieną ar daugiau toliau išvardintų ypatybių. Darbinė srovė kondensuojama, perduodant šilumą pirmajame šilumokaityje žemesnės temperatūros šaltiniu, ir po to jos slėgis padidinamas.
[0009] Įvyksta dviejų stadijų - pirmosios ir antrosios - išsiplėtimas, ir dalinai išsiplėtusio skysčio srovė ekstrahuojama tarp pirmosios ir antrosios stadijų bei sujungiama su liesa srove. Separatorius tarp pirmosios ir antrosios stadijų perskiria dalinai išsiplėtusi skyst] i garus ir skystj, ir dalis arba visi garai persiunčiami j antrąją stadiją, kita garų dalis gali būti sujungta su skysčiu ir po to su liesa srove. Antrasis šilumokaitis rekuperatyviai didesniu slėgiu perduoda naujai sudarytosios daugiakomponentės darbinės srovės šilumą (prieš kondensavimą) kondensuotai daugiakomponentei darbinei srovei. Trečiasis šilumokaitis perduoda liesos srovės šilumą darbinei srovei, išėjusiai iš antrojo šilumokaičio. Darbinė srovė perskiriama j dvi sroves, viena iš kurių pašildoma išorine šiluma, kita pašildoma ketvirtajame šilumokaityje liesos srovės šiluma; po to abi srovės sujungiamos, gaunant pašildytą dujų darbinę srovę, kuri atskiriama separatoriuje.
[0010] Išradimas turi vieną ar daugiau toliau išvardintų privalumų. Išradimu galima padidinti žemos temperatūros šilumos pavertimo elektros srove efektyvumą, pranokstantį standartinių Rankine ciklų efektyvumą.
[0011] Kiti išradimo privalumai ir ypatybės paaiškės iš toliau sekančių konkrečių, jo realizavimo variantų ir iš apibrėžties. Fig.1 yra termodinaminės sistemos, skirtos paversti žemos temperatūros šaltinio šilumą naudinga forma, diagrama. Fig.2 yra kitas fig.1 sistemos variantas, leidžiantis ekstrahuotai srovei ir visiškai išnaudotai srovei turėti kompozicijas, skirtingas nup aukšto slėgio srovės. Fig.3 yra supaprastinto varianto diagrama, kuriame* "; *pėra ekstrahuotos srovės.
[0012] Fig.1 parodyta termodinaminio ciklo sistema naudingai energijai (pavyzdžiui, mechaninei ir vėliau elektros) gauti iš išorinio šilumos šaltinio. Šiame pavyzdyje išorinis šilumos šaltinis yra žemos temperatūros šilumą atidavusio vandens srovė, kuri teka keliu, pažymėtu rodyklėmis 25-26, per šilumokaitį HE-5 ir šildo uždaro termodinaminio ciklo darbinę srovę 117-17. 1 lentelėje pateikti fig.1 skaitmenimis pažymėtų taškų parametrai. Tipiniai išeities iš sistemos rezultatai pateikti 5 lentelėje. Fig.1 sistemos darbinė srovė yra daugiakomponentė darbinė srovė, susidedanti iš žemos temperatūros virimo taško komponento ir aukštos temperatūros virimo taško komponento. Geriausiu atveju tokia darbine srove gali būti amoniako-vandens mišinys, du ar keli angliavandeniai, du ar keli freonai, angliavandenių ir freonų mišiniai ar pan. Paprastai darbine srove gali būti bet kokio skaičiaus junginių mišiniai, turintys puikias termodinamines ir tirpumo charakteristikas. Optimaliausiu atveju naudojamas vandens ir amoniako mišinys. Sistemoje, pavaizduotoje fig.1, darbinė srovė yra tos pačios sudėties nuo taško 13 iki taško 19.
[0013] Pradedant diskusiją apie fig. 1 pavaizduotą sistemą ties turbinos T išėjimu, reikia pažymėti, kad srovė taške 34 yra išplėsta, panaudota, riebi srovė. Ši srovė vadinama "riebia" todėl, kad turi daug žemos temperatūros virimo taško komponento. Ji yra žemo slėgio srovė, ir bus sumaišyta su liesesne, absorbuojančia srove, turinčia 12 taško parametrus, siekiant sukurti tarpinės sudėties darbinę srovę, turinčią 13 taško parametrus. Srovė taške 12 vadinama "liesa" todėl, kad turi mažai žemos temperatūros virimo taško komponento.
[0014] Esant bet kokiai temperatūrai, tarpinės sudėties darbinė srovė taške 13 gali būti kondensuota žemesniame slėgyje, nei riebesnė srovė taške 34. Tai leidžia ekstrahuoti daugiau energijos iš turbinos T ir padidina proceso efektyvumą.
[0015] Darbinė srovė taške 13 yra dalinai kondensuojama. Ši srovė įeina- j šilumokaiti HE-2, kur ji ataušinama, ir išeina iš šilumokaičio HE-2, turėdama 29 taško parametrus. Ji vis dar yra tik dalinai, bet ne visiškai, kondensuota. Dabar srovė jeina j šilumokaiti HE-1, kur ji ataušinama aušinimo vandens srove 23-24 ir, tuo būdu, yra visiškai kondensuojama, įgaudama 14 taško parametrus. Tuomet darbinės srovės, turinčios 14 taško parametrus, slėgis padidinamas, gaunant 21 taško parametrus. Taške 21 darbinė srovė įeina į šilumokaitį HE-2, kur ji yra rekuperatyviai pašildoma darbine srove taškuose 13-29 (žr. aukščiau) ir įgauna 15 taško parametrus. Darbinė srovė, turinti 15 taško parametrus, įeina j šilumokaitį HE-3, kur ji pašildoma ir įgauna 16 taško parametrus. Tipiniu atveju, taškas 16, nors ir galėtų, bet neturi būti tikslus virimo taškas. Darbinė srovė taške 16 perskiriama į dvi dalis: pirmąją darbinės srovės dalį 117 ir antrąją darbinės srovės dalį 118. Pirmoji darbinės srovės dalis, turinti 117 taško parametrus, paduodama į šilumokaitį HE-5, iš kurio ji išeina, turėdama 17 taško parametrus. Ji pašildoma išorinio šilumos šaltinio srove 25-26. Antroji darbinės srovės dalis 118 įeina į šilumokaitį HE-4, kur ji pašildoma rekuperatyviai, jgaudama 18 taško parametrus. Išėjusios iš šilumokaičių HE-4 ir HE-5 abi darbinių srovių dalys sujungiamos, gaunant pašildytą darbinę dujų srovę su 19 taško parametrais. Šios srovės dalį arba ją visą sudaro garai. Geriausiu atveju, taške 19 tik dalis srovės paverčiama garais. Taške 19 darbinė srovė turi tą pačią tarpinę kompoziciją, kuri buvo gauta taške 13, visiškai kondensuota taške 14, kurios slėgis buvo padidintas taške 21 ir kuri buvo iš anksto pašildyta iki taškų 15 ir 16 parametrų. Ji jeina į separatorių S. Čia ji perskiriama j "riebius" sočiuosius garus, vadinamus "pašildyta riebia dujų srove", turinčia taško 30 parametrus, ir liesą sotųjj skystį, vadinamą "liesa srove", turinčia 7 taško parametrus. Liesa srovė (sotusis skystis) taške 7 jeina j šilumokaiti HE-4, kur jis ataušta, šildydamas darbinę srovę 118-18 (žr. aukščiau). Liesa srovė taške 9 išeina iš šilumokaičio HE-4 su 8 taško parametrais. Jos slėgis pakeliamas iki tinkamai parinkto lygio, suteikiant jai taško 9 parametrus.
[0016] Dabar grįžkime prie taško 30. Pašildyta riebi dujų srovė (sotieji garai) išeina iš separatoriaus S. Ši srovė įeina į turbiną T, kur ji išsiplečia, sumažindama savo slėgį, ir suteikia naudingą mechaninę energiją turbinai T, naudojamai generuoti elektrą. Dalis išplėstos srovės, turinčios taško 32 parametrus, ekstrahuojama iš turbinos T tarpiniame slėgyje (maždaug tokiame pačiame kaip ir taške 9), ir ši ekstrahuota srovė 32 (priklausanti "antrajai daliai" dalinai išplėstos riebios srovės, "pirmoji dalis" bus išplėsta vėliau) taške 9 sumaišoma su liesa srove, gaunant kombinuotą srovę su 10 taško parametrais. Liesa srovė, turinti 9 taško parametrus, tarnauja kaip ekstrahuotosios srovės 32 absorbuojanti srovė. Gautoji srovė (liesa srovė ir antroji dalis), turinti 10 taško parametrus, įeina į šilumokaitį HE-3, kur ji ataušta, atiduodama šilumą darbinei srovei 15-16, iki 11 taško parametrų. Srovės, turinčios 11 taško parametrus, slėgis padidinamas iki 34 taško parametrų, gaunant 12 taško parametrus.
[0017] Ne visa įtekėjusi į turbiną T srovė buvo ekstrahuota išplėstame būvyje taške 32. Likusioji dalis, priklausanti pirmajai daliai, išplečiama, sumažinant jos slėgį iki tinkamai pasirinkto dydžio, ir išeina iš turbinos T taške 34. Ciklas užsidaro.
[0018] Fig.1 aprašytame variante ekstrahentas taške 32 turi tą pačią kompoziciją, kaip ir srovės taškuose 30 ir 34. Variante, parodytame fig.2, turbina turi pirmąją pakopą T-1 ir antrąją pakopą T-2, dalinai išplėsta riebi srovė išeina iš turbinos aukštesnio slėgio pakopos T-1 taške 31. Fig.2 pažymėtųjų taškų parametrai pateikti 2 lentelėje. Tipinė fig.2 pavaizduotos sistemos išeiga pateikta 6 lentelėje.
[0019] Kaip matyti fig.2, dalinai išplėsto riebi srovė po pirmos turbinos palopos T-1 perskiriama j pirmąją dalį 33, kuri išplečiama toliau žemesnio slėgio turbinos palopoje T-2, ir antrąją dalj 32, kuri sujungiama su liesa srove taške 9. Dalinai išplėsta riebi srovė jeina j separatorių S-2, kur ji perskiriama j garus ir skystj. Antrosios dalies kompozicija taške 32 parenkama taip, kad būtų optimizuotas jos efektyvumas, sumaišant ją su srove taške 9. Separatorius S-2 leidžia suliesinti srovę 32 iki sočiojo skysčio lygio separatoriuje S-2 esančiame slėgyje ir temperatūroje; šiuo atveju, srovė 33 būtų sotieji garai, turintys charakteristikas, gautas separatoriuje S-2. Pasirenkant maišymo metu srovės 133 kiekj, sočiojo skysčio ir sočiųjų garų kiekis srovėje 32 gali būti įvairus.
[0020] ir čia nėra dalinai išplėstos turbinos palopoje srovės ekstrahento. Fig. 3 pavaizduotame variante pašildyta srovė, išeinanti iš separatoriaus S, yra nukreipiama tiesiai į šilumokaitį HE-3. Fig.3 pažymėtųjų taškų parametrai pateikti 3 lentelėje. Tipinė sistemos išeiga pateikta 7 lentelėje.
[0021] Fig.4 pateiktasis variantas skiriasi nuo fig.3 tuo, kad nėra šilumokaičio HE-2. Pažymėtųjų taškų charakteristikos pateiktos 4 lentelėje. Tipinė sistemos išeiga pateikta 8 lentelėje. Kadangi be šilumokaičio HE-2 proceso efektyvumas sumažėja, šis variantas ekonomiškai rekomenduotinas ten, kur energijos padidėjimas neatperka šilumokaičio.
[0022] Bendru atveju šio išradimo būdo įgyvendinimui gali būti panaudota standartinė įranga. Tuo būdu, tokie įrenginiai, kaip šilumokaičiai, rezervuarai, siurbliai, turbinos, vožtuvai ir jungiamieji elementai, naudojami Rankine cikluose, gali būti panaudoti šio išradimo būdo realizavimui.
[0023] Aprašytuose šio išradimo variantuose darbinis skystis yra išplečiamas, suteikiant postūmį įprasto tipo turbinai. Tačiau aukšto slėgio darbinio skysčio išplėtimas, kurio metu sumažėja jo slėgis ir atpalaiduojama energija, gali būti atliktas bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, žinomomis šios srities specialistams.Tuo būdu atpalaiduota energija gali būti saugoma ar panaudojama bet kokiu žinomu šios srities specialistams būdu.
[0024] Aprašytųjų variantų separatoriai gali būti įprasti svorio jėgos separatoriai, pavyzdžiui, rezervuarai. Bet kokie įprasti prietaisai, naudojami suformuoti iš vienos srovės dvi ar kelias sroves, turinčias skirtingas kompozicijas, gali būti panaudoti liesos srovės ir riebios srovės suformavimui iš darbinės skysčio srovės.
[0025] Kondensatorius gali būti bet koks žinomas šilumos pašalinimo prietaisas, pavyzdžiui, kondensatoriumi gali būti toks šilumokaitis, kaip vandens aušinimo sistema, ar kitokios rūšies kondensavimo prietaisas.
[0026] Šio išradimo ciklo realizavimui gali būti panaudoti įvairių rūšių šilumos šaltiniai.
[0027]
1. Termodinaminio ciklo realizavimo būdas, apimantis darbinės srovės, susidedančios iš žemos temperatūros virimo taško komponento ir aukštesnės temperatūros virimo taško komponento, šildymą išoriniu šilumos šaltiniu, siekiant gauti pašildytą darbinę dujų srovę, besiskiriantis tuo, kad:perskiria pašildytą darbinę dujų srovę pirmajame separatoriuje, gaunant pašildytą riebią dujų srovę, turinčią santykinai daugiau žemos temperatūros virimo taško komponento, ir liesą srovę, turinčią santykinai mažiau žemos temperatūros virimo taško komponento;išplečia pašildytą riebią dujų srovę ir transformuoja srovės energiją į naudingą energiją, gaunant išplėstą, panaudotą riebią srovę; irsujungia liesą srovė su išplėsta, panaudota riebia srove, gaunant darbinę srovę.
perskiria pašildytą darbinę dujų srovę pirmajame separatoriuje, gaunant pašildytą riebią dujų srovę, turinčią santykinai daugiau žemos temperatūros virimo taško komponento, ir liesą srovę, turinčią santykinai mažiau žemos temperatūros virimo taško komponento;išplečia pašildytą riebią dujų srovę ir transformuoja srovės energiją į naudingą energiją, gaunant išplėstą, panaudotą riebią srovę; irsujungia liesą srovė su išplėsta, panaudota riebia srove, gaunant darbinę srovę.2. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad kondensuoja darbinę srovę, gautą apjungus dvi sroves, prieš jos šildymą išoriniu šilumos šaltiniu, perduodant šilumą žemos temperatūros šaltiniui pirmajame šilumokaityje, ir po to padidina darbinės srovės slėgj.
3. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad išplečia darbinę srovę dviem etapais, pirmajame etape dalinai išplečia pašildytą riebią dujų srovę, perskiria šią dalinai išplėstą riebią srovę į dvi dalis, antrajame etape išplečia pirmąją dalj, gaunant išplėstą, panaudotą riebią srovę, ir apjungia antrąją dalj su liesa srove, prieš apjungiant liesą srovę su išplėsta, panaudota dujų srove.
4. Būdas pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad, prieš darbinės srovės kondensavimą, perduoda jos šilumą antrajame šilumokaityje darbinei srovei po to, kai jos slėgis buvo padidintas, bet prieš jos šildymą išoriniu šilumos šaltiniu.
5. Būdas pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad perduoda trečiajame šilumokaityje liesos srovės šilumą darbinei srovei po to, kai jos slėgis buvo padidintas, bet prieš jos šildymą išoriniu šilumos šaltiniu.
6. Būdas pagal 4 punktą, besiskiriantis tuo, kad perduoda trečiajame , šilumokaityje liesos srovės šilumą darbinei srovei, prieš tai pašildytai antrajame šilumokaityje, bet prieš jos šildymą išoriniu šilumos šaltiniu.
7. Būdas pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad perskiria darbinę srovę, padidinus jos slėgj, bet prieš jos šildymą išoriniu šilumos šaltiniu j pirmąją darbinės srovės dalj ir antrąją darbinės srovės dalj, pašildo išoriniu šilumos šaltiniu pirmąją darbinės srovės dalį, sujungia pašildytą pirmąją darbinės srovės dalj su antrąja darbinės srovės dalimi, gaunant pašildytą darbinę dujų srovę.
8. Būdas pagal 7 punktą, besiskiriantis tuo, kad perduoda trečiajame šilumokaityje liesos srovės šilumą antrajai darbinės srovės daliai.
9. Būdas pagal 1 punktą, besiskiriantis tuo, kad šildo išoriniu šilumos šaltiniu penktajame šilumokaityje.
10. Būdas pagal 3 punktą, besiskiriantis tuo, kad perskiria darbinę srovę, kurią sudaro dalinai išplėsta riebi srovė, j dvi dalis, pirmąją dalj sudaro garai, antrąją dalj sudaro skystis.
11. Būdas pagal 10 punktą, besiskiriantis tuo, kad sujungia garus su skysčiu, gaunant antrąją dalj.
12. Būdas pagal 2 punktą, besiskiriantis tuo, kad perduoda trečiajame šilumokaityje liesos srovės šilumą su antrąja dalimi darbinei srovei prieš jos šildymą išoriniu šilumos šaltiniu.
13. Termodinaminio ciklo realizavimo įrenginys, turintis šildytuvą, šildant] darbinę srovę, susidedančią iš žemos temperatūros virimo taško komponento ir aukštos temperatūros virimo taško komponento, išoriniu šilumos šaltiniu, siekiant gauti pašildytą darbinę dujų srovę, besiskiriantis tuo, kad turi pirmąjį separatorių, skirtą priimti pašildytą darbinę dujų srovę ir atiduoti pašildytą riebią dujų srovę, turinčią santykinai daugiau žemos temperatūros virimo taško komponento, ir liesą srovę, turinčią santykinai mažiau žemos temperatūros virimo taško komponento,plėstuvą, skirtą priimti riebią dujų srovę ir transformuoti srovės energiją j naudingą energiją bei atiduoti išplėstą, panaudotą riebią srovę, ir pirmąjį srovės maišytuvą, skirtą sujungti liesą srovę su išplėsta, panaudota riebia srove ir atiduoti darbinę srovę, srovės maišytuvo išėjimas yra sujungtas su šildytuvo jėjimu.
14. Jrenginys pagal 13 punktą, besiskiriantis tuo, kad turi pirmąjj šilumokaiti ir siurblj, jrengtus tarp pirmojo srovės maišytuvo ir šildytuvo, pirmasis šilumokaitis skirtas kondensuoti darbinę srovę, perduodant šilumą žemos temperatūros šaltiniui, o siurblys skirtas padidinti šilumą atidavusios darbinės srovės slėgį.
15. Jrenginys pagal 13 punktą, besiskiriantis tuo, kad plėstuvas turi:pirmąją išsiplėtimo pakopą, priimančią pašildytą riebią dujų srovę ir atiduodančią dalinai išplėstą riebią srovę,srovės skirtuvą, priimantį dalinai išplėstą riebią srovę ir perskiriantį ją į pirmąją dalį ir antrąją dalį,antrąją išsiplėtimo pakopą, priimančią pirmąją dalį ir išplečiančią ją, gaunant išplėstą, panaudotą riebią srovę,antrąjį srovės maišytuvą, skirtą sujungti antrąją dalį su liesa srove prieš sujungiant liesą srovę su išplėsta, panaudota riebia srove pirmajame srovės maišytuve.
pirmąją išsiplėtimo pakopą, priimančią pašildytą riebią dujų srovę ir atiduodančią dalinai išplėstą riebią srovę,srovės skirtuvą, priimantį dalinai išplėstą riebią srovę ir perskiriantį ją į pirmąją dalį ir antrąją dalį,antrąją išsiplėtimo pakopą, priimančią pirmąją dalį ir išplečiančią ją, gaunant išplėstą, panaudotą riebią srovę,antrąjį srovės maišytuvą, skirtą sujungti antrąją dalį su liesa srove prieš sujungiant liesą srovę su išplėsta, panaudota riebia srove pirmajame srovės maišytuve.16. įrenginys pagal 14 punktą, besiskiriantis tuo, kad turi antrąjį šilumokaitį, skirtą perduoti darbinės srovės prieš kondensavimą šilumą tai pačiai darbinei srovei jau po to, kai jos slėgis buvo siurbliu padidintas, bet dar prieš šildymą šildytuve išoriniu šilumos šaltiniu.
17. Jrenginys pagal 14 punktą, besiskiriantis tuo, kad turi trečiąjj šilumokaitj, skirtą perduoti liesos srovės šilumą darbinei srovei jau po to, kai jos slėgis buvo , siurbliu padidintas, bet dar prieš šildymą šildytuve išoriniu šilumos šaltiniu.
18. Jrenginys pagal 16 punktą, besiskiriantis tuo, kad turi trečiąjj šilumokaitj, skirtą perduoti liesos srovės šilumą darbinei srovei po to, kai ji priėmė šilumą iš antrojo šilumokaičio, bet prieš jos šildymą šildytuve išoriniu šilumos šaltiniu.
19. jrenginys pagal 14 punktą, besiskiriantis tuo, kad turi:srovės skirtuvą, skirtą perskirti jau išėjusią iš siurblio darbinę srovę, bet prieš jos šildymą šildytuve išoriniu šilumos šaltiniu, j pirmąją darbinės srovės dalj,pašildomą šildytuvu, gaunant pašildytą pirmąją darbinės srovės dalj, ir antrąją darbinės srovės dalj,trečiąjj srovės maišytuvą, skirtą sujungti pašildytą pirmąją darbinės srovės dalj su antrąja darbinės srovės dalimi, gaunant pašildytą darbinę dujų srovę.
srovės skirtuvą, skirtą perskirti jau išėjusią iš siurblio darbinę srovę, bet prieš jos šildymą šildytuve išoriniu šilumos šaltiniu, j pirmąją darbinės srovės dalj,pašildomą šildytuvu, gaunant pašildytą pirmąją darbinės srovės dalj, ir antrąją darbinės srovės dalj,trečiąjj srovės maišytuvą, skirtą sujungti pašildytą pirmąją darbinės srovės dalj su antrąja darbinės srovės dalimi, gaunant pašildytą darbinę dujų srovę.20. jrenginys pagal 19 punktą, besiskiriantis tuo, kad turi ketvirtąjį šilumokaitj, skirtą perduoti liesos srovės šilumą antrajai darbinei srovės daliai.
21. Įrenginys pagal 13 punktą, besiskiriantis tuo, kad šildytuvas yra šeštasis šilumokaitis.
22. Jrenginys pagal 15 punktą, besiskiriantis tuo, kad srovės skiltuvas turi antrąjj separatorių, skirtą priimti dalinai išplėstą riebią srovę ir perskirti ją j garus ir skystj.
23. Jrenginys pagal 22 punktą, besiskiriantis tuo, kad srovės skirtuvas turi ketvirtąjį srovės maišytuvą, skirtą sujungti išėjusius iš antrojo separatoriaus garus su išėjusiu iš antrojo separatoriaus skysčiu, gaunant antrąją dalj.
24. Įrenginys pagai 15 punktą, besiskiriantis tuo, kad turi šilumokaitį, skirtą perduoti liesos srovės šilumą su antrąja dalimi darbinei srovei prieš jos šildymą , šildytuve išoriniu šilumos šaltiniu.