[LT] Išradime pateiktas naujai susintetintas N-metil,N-(4-metansulfonamidofenilkarbamoilmetil)morfolinio chloridas, pasižymintis mažu ūminiu toksiškumu (LD50=225 mg/kg) bei ryškiu antiaritminiu poveikiu tiek kalcio chloridu sukeltos aritmijos modelyje, tiek ir strofantinu sukeltos aritmijos modelyje. Junginys gali būti panaudotas širdies aritmijų korekcijai.
[EN] The present invention relates to new compound N-methyl,N-(4-methanesulfonamidophenylcarbamoylmethyl)morpholinium chloride obtaining low acute toxicity (LD50=225 mg/kg) and antiarrythmic activity. This compound can be used to arrange the heart arrythmia in model of calcium chloride or strophantine efficient caused arrythmia.
[0001] Išradimas priskirtinas farmacijos sričiai ir gali būti naudojamas širdies ritmo sutrikimų gydymui.
[0002] Yra žinoma, kad lidokainas, prokainamidas, chinidinas pasižymi širdies aritmijas koreguojančiu efektu, tačiau jie, kaip ir kiti I-os klasės antiaritmikai, sukelia šalutinius poveikius, iš kurių pavojingiausi - proaritmija, laidumo sutrikimai, širdies nepakankamumas [The CASCADE Invcstigators. Amer. J. Cardiol.- 1993.-Vol.72.- P.283].
[0003] Mes nustatėme, kad kvaternizuojant artimiausio lidokaino analogo trimekaino amino grupę, antiaritminis veikimas prailgėja bei sustiprėja ir išvengiama dalies šalutinių poveikių, tačiau ketvirtinių amonio druskų ūminis toksiškumas ryškiai padidėja, atskirais atvejais net iki 10 kartų [Janušienė L. Resp. konf. organinių medžiagų chemijos ir technologijos klausimais, skirtos akad. A.Purėno 110-sioms gimimo metinėms pažymėti, medžiaga. -Kaunas, 1991.- P.22; Janušienė L., Stankevičius A., Raižienė D., Vyžas V. Ischcmic Heart Discase/ Ed. J.Blužas. Kaunas.-1993.-P.285-295J.
[0004] Pareiškiamas junginys - N-metil, N-(4-metilsulfonamidofenilkarbamoilmctil)morfo-linio chloridas (1), palyginus jį su aukščiau minėtais antiaritmikais, yra pranašesnis tuo, kad pirmą kartą siūlomas modifikuotos struktūros lidokaino analogas 1. susintetintas, atsisakant
[0005] klasikinių metilo grupių 2,6-bcnzeno ciklo padėtyse, o Į 4-ą padėtį įvedant metansulfonamido grupę. Būtent šių struktūrinių pokyčių dėka netikėtai pavyko ženkliai sumažinti toksiškumą ir sustiprinti antiaritminį efektą, lyginant su žinomais antiaritmiko lidokaino analogais - trimekainu. piromekainu ir jo artimiausiu ketvirtiniu analogu - N.N-dietil,N-butil,N-(2,4,6-trirnctilfcnilkarbamoilmctil)amonio jodidu (2). Pastarojo LD50 yra 53,5 mg/kg [Janušienė L., Stankevičius A., Raižienė D., Vyžas V. Ischemic Heart Discase/ Ed. J.Blužas. Kaunas.-1993.-P.285-295].
[0006] Tuo tarpu siūlomo 1 junginio esminiai požymiai yra mažas toksiškumas (LD^į yra 225 mg/kg), ir žymiai stipresnis antiaritminis efektas tiek kalcio chloridu sukeltos aritmijos (gyvūnų išgyvenimo procentą didina 9 kartus), tiek ir strofantinu sukeltos aritmijos modeliuose, nes jo poveikyje neįvyksta nc tik sunkiausias ritmo sutrikimas - skilvelių fibriliacija, bet ir skilvelių tachikardija pasireiškia tik vienu atveju. N- metil, N-( 4- metansulfonamidofeniIkarbamoilmetil) niorfolinio chlorido ( 1) sintezė.
[0007] Pradinėms medžiagoms susintetinti buvo panaudotos klasikinės metodikos. N-acetil-p-fenilendiaminą veikiant mctansulfochloridu buvo gautas 4-(metansulfonamido)acet-anilidas. Jį hidrolizinant šarminėje aplinkoje, susintetintas 4-metansu!fonamidoaniiinas.
[0008] - Veikiant chloracctilchloridu 4-metansuIfonamidoaniliną acto rūgšties ir vandeninio natrio acetato tirpale, gautas 4-mctansulfonamidochloracctanilidas. kurį kaitinant su ekvimoliniu N-metilmorfolino kiekiu acetonitrile gautas N-mctil,N-(4-metansulfonamidofenilkarba-moilmetil)morfolinio chloridas (1):
[0009] 4-( Metansulfonaniido) acetaniIidas. 10,5 lg (0,07M) 4-aminoacetanilido ištirpinta 40ml bevandenio piridino truputį pašildant. Saldant mišinį (0 - 5°C temperatūroje) per 1 h sulašinta 11,5g (0,1M) mctansulfonilchlorido. Po to mišinys atskiestas vandeniu, kol tirpalas vos pradeda drumstis ir paliktas stovėti kambario temperatūroje per naktį. Nufiltruotos iškritę nuosėdos, gauta 8 g (50%) rausvų kristalinių miltelių. T|yti. virš 190° C (izopropilo alkoholis). Gauta, %: N 12,16: S 13,82. C9H12N2O3S. Turi būti, %: N 12,27; S 14.05.
[0010] 4-( Metaiisulfonaniido) anilinas. 7,53g (0.033M) 4-(metansulfonamido)acetanilido ištirpinta natrio šarmo tirpale iš 4g NaOH ir 25 ml vandens ir šildyta prie 100°C temperatūroje 6 h. Reakcijos mišinys neutralintas 6 % druskos rūgštimi iki pH 8, po to - acto rūgštimi. Gauta 4,3g (70 %) rusvų kristalinių miltelių. T|VCi. 120-121°C (kristalinta iš vandens). Gauta, %: N 14,89, S 16,06. C7H10N2O2S. Turi būti. %: N 15.04, S 17.22.
[0011] Chloracetil- 4-( nietaiisuIfonainido) aniIidas. Į tirpalą, gautą ištirpinus 4,3 g (0.02 mol) 4-metansulfonamidoanilino 50 ml acto rūgšties, ir atšaldytą iki 10° C temperatūros, sulašinta pastoviai maišant 2,82 g (0.025M) chloracetilchlorido. Po to reakcijos mišinys išpiltas j tirpalą iš 6,4 g natrio acetato ir 20 ml vandens. Praėjus maždaug 1 h, nuosėdos nufiltruotos, praplautos vandeniu, išdžiovintos. Gauta 4,46 g (85%) rausvo atspalvio miltelių. Tlv(i, 173-174°C (kristalinta iš vandens). Gauta, %: Cl 13.4: N 10,59; S 11.96. C9H11CIN2O3S. Turi būti, %: Cl 13,5; N 10,66; S 12,2.
[0012] N- nictil- N-( 4- nietaiisulfonamidofeniIkarbamoilmetil) morfo] inio chloridas ( 1) susintetintas kaitinant 100°C temperatūroje 2,63g (0.01M) chloracetiI-4-(mctansulfonamido)anilido, ištirpinto acetonitrile, su 1.52 g (0.015M) N-metilmorfolino. chromatografiškai nustatant reakcijos pabaigą. Mišinį atšaldžius ir atskiedus eteriu, nuosėdos nufiltruotos ir gauta 2,62 g (72%) šviesiai rusvo atspalvio kristalinių miltelių. T|yd,. 186-187 °C (iš atskiesto etanolio). Gauta, %: Cl 9,62; N 11,39; S 8.71. Ch^CINjCUS. Turi būti, %: Cl 9,74; N 11.55; S 8,81.
[0013] N, N- dietiI, N-!) util, N-( 2, 4, 6- triinctilfeni! karbamoilmetil) anionio jodidas ( 2) gautas analogiškai metodikai, aprašytai [Janušienė L. Resp. konf. organinių medžiagų chemijos ir technologijos klausimais, skirtos akad. A.Purėno 110-sioms gimimo metinėms pažymėti, medžiaga. -Kaunas. 1991.- P.22] virinant acetone ekvimolinius 2-dietilamino-N-(2.4.6-trimetilfenil)acetamido ir butilo jodido kiekius.
[0014] Reakcijų eiga ir medžiagų grynumas buvo kontroliuoti chromatografiškai. panaudojant silufolio UV-254 plokšteles n-butilo alkoholio - etanolio - acto rūgšties - vandens (8:2:1:3) sistemoje ir ryškinimą jodo garais. Junginių struktūra atitinka elementinės analizės duomenis, UV ir PMR spektrų duomenis.
[0015] Ūminį junginių toksiškumą nustatėme abiejų lyčių baltoms pelėms, sveriančioms 17-30 g (visi gyvūnai eksperimentui gauti iš KMU vivariumo), sušvirkštė į pilvo ertmę tiriamo
[0016] junginio vandeninio tirpalo tokios koncentracijos, kad būtų injekuojama ne daugiau, kaip 0,5 ml tirpalo. Gauti rezultatai vertinti Litčfildo ir VVilkoksono metodu [Be.aeHbKHH M.JI. 3/ieMCHTti KOJiMiiecTBeHHOH oueHKH c^apMaKo^orn^ecKoro 3<{x{)eKTa. Mennn. JleHHHrpaa. -1963.-C. 152|.
[0017] Antiaritminiam junginių aktyvumui ištirti panaudotas kalcio chloridu [Malinow M.R ., Battle F.F., Malamud B. Amer. J.Physiol.- 1953.-Vol. 175.-P.8] vyriškos lyties baltoms žiurkėms, sveriančioms 80-140g, bei strofantinu (abiejų lyčių jūrų kiaulytėms, sveriančioms 300-600g) [Laubic M., Chcymol G., Mouille P. et ai. Areli.Intcrn.Pharmacodyn.Thcr.- 1973.-Vol. 201.- P. 323] sukeltų aritmijų modeliai.
[0018] Žiurkės buvo narkotizuotos, suleidžiant į pilvo ertmę 50 mg/kg 1% nembutalio tirpalo. Po 30 min. sušvirkštus joms į šlaunies veną tiriamojo junginio (5% nuo LD50 reikšmės dozę), dar po 5 min. injekavome aritmogeninę kalcio chlorido dozę ir visą
[0019] eksperimento laiką rašėme EKG. Įšvirkštus Į šlaunies veną kontrolinės grupės žiurkėms kalcio chlorido (CaCla - 140 mg/kg) tirpalo, per pirmąsias minutes žuvo 90% gyvūnų,
[0020] daugiausia - nuo skilvelių fibriliacijos. Junginių antiaritmini aktyvumą vertinome pagal žiurkių išgyvenimo procentą ir fibriliacijos atsiradimą, lygindami su kontroline gyvūnų grupe ir tradiciniais preparatais - prokainamidu, trimekainu, piromekainu.
[0021] Antifibriliacinėms savybėms nustatyti panaudojome strofantinu sukeltos aritmijos modelį. Jūrų kiaulytėms, narkotizuotoms 900mg/kg uretano ir 50mg/kg chloralozės (suleidžiant Į pilvo ertmę), injekavome Į šlaunies veną tiriamo junginio 5% nuo LD50 reikšmės dozę. Po 3 min švirkštėme 0,008% strofantino tirpalo 8j.ig/min. greičiu. Intervalai tarp šių švirkštimų buvo 90 s. Analogiški bandymai atlikti ir su žinomais antiaritmikais: prokainamidu, trimekainu ir piromekainu. Eksperimento laikotarpiu rašėme EKG ir fiksavome strofantino dozes, kurių poveikyje pasireiškė šie ritmo sutrikimai: sinusinė bradikardija (SB), skilvelių ekstrasistolės (SE), skilvelių tachikardija (ST), skilvelių fibriliacija (SF) ir mirtis (M). Aktyviausi buvo junginiai, kurių fone SF ir ST neišsivystė. Be to, buvo ištirtas junginių poveikis Į širdies susitraukimo amplitudę. EKG duomenis įvertinant pagal metodiką [Ohbhh H. A. CTaTHCTHiiecKaa o6pa6oTKa pe3yjibTaTOB 3Kcnepni\ien. TajibHbix Hccjie^oDaHHH. IlaT. (Juduoji. h 3Kcn. TepariHH. 1960, t. 4, c. 76-85].
[0022] Nustatyta, kad 1 junginys (LDf;o=225mg/kg) yra apie 4 kartus mažiau toksiškas už
[0023]
[0024] Nustatyta, kad 1 junginio poveikyje kalcio chloridu sukeltos aritmijos metu išgyveno 90% gyvūnų, o 10% žūsta, įvykus širdies asistolijai. Tuo tarpu kontrolinėje gyvūnų grupėje išgyvena tik 10%, o 90% žūsta, pasireiškus skilvelių fihriliacijai. Sušvirkštus 2 junginio, žuvo visos žiurkės (2 lentelė).
[0025]
[0026] n - gyvūnų skaičius;
[0027] Iš gautų duomenų matosi, kad N-metil,N-(4-metilsulfonamidofenilkarbamoil-mctiljmorfolinio chlorido (1) ūminis toksiškumas lyginant su artimiausiu jo struktūriniu analogu - N,N-dietil,N-butil,N-(2,4.6-trimetilfenilkarbamoilmetil)amonio jodidu (2) bei trimekainu ir piromekainu ženkliai sumažėjo, o antiaritminis efektas sustiprėjo.
1. N-metil,N-(4-metansulfonamidofenilkarbamoilmetil)morfolinio chloridas, turintis formulę:
2. Junginys pagal 1 punktą, pasižymintis antiaritminiu aktyvumu ir nedideliu toksiniu poveikiu.
3. Junginys pagal 1 punktą ,pasižyminti s mažu ūminiu toksiškumu (LDio=225 mž'/kg) ir ženkliu antifibriliaciniu poveikiu.